Pradėję nagrinėti išgyvenimo vardu pakrikštyto šių metų miesto biudžeto projektą Tarybos nariai griebėsi už galvų. Švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimams lėšų pakaks daugiausia dešimčiai mėnesių, Savivaldybei pavaldūs teatrai ir Bendruomenių rūmai taip pat skaičiuoja autorinėms sutartims apmokėti trūkstamus dešimtis tūkstančių litų. Miesto vadovai svarsto galimybę sutaupyti lėšų atsisakant švietimo įstaigose mažiausiai uždirbančių skalbėjų ir sargų etatų.
Gali likti be
atlyginimų
Per vargus Savivaldybės administracijos sudurstytam šių metų biudžetui Tarybos politikai pranašauja užprogramuotas skyles.
Opozicijai atstovaujantis Tomas Josas įsitikinęs, kad nestabdomai augant nedarbui Savivaldybei į biudžetą surinkti daugiau nei 111 mln. litų iš gyventojų pajamų mokesčio vargiai įmanoma.
„Biudžeto projekte matau surašytus nerealius skaičius – būsimų pajamų parodytus 10 mln. litų per daug, nei galima tikėtis“, – mano T.Josas.
Tarybos Švietimo komitete dirbantis politikas įsitikinęs, kad netgi išpūstų biudžeto pajamų metų gale nepakaks švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimams mokėti.
„Matau, kad jų darbo užmokesčiui biudžete lėšų užteks tik dešimčiai mėnesių. Tą nors ir nenorėdami pripažino netgi Savivaldybės finansininkai. Pasak jų, iš situacijos bus galima suktis imant trumpalaikę paskolą“, – teigė T.Josas.
Tačiau, politiko nuomone, valstybei išgyvenant ekonominį sunkmetį rizikinga pasikliauti paskola. „Kai aš miestui vadovavau, paskolą kelioms dienoms imdavome, kai šiek tiek vėluodavo pinigai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Iš jos gavę lėšų iš karto bankui skolą grąžindavome. Bet nesurenkant biudžeto dabar imti paskolą gali būti labai sudėtinga“, – mano politikas.
Užuot planavus paskolas T.Josas siūlo mažinti valdininkų gretas – atsisakyti trečio vicemero etato, optimizuoti kai kurių Savivaldybės įmonių veiklą.
Darželiuose – nerimo
dienos
Švietimo komiteto pirmininkas Vitalijus Satkevičius taip pat įsitikinęs, kad šių metų biudžete užprogramuotos skylės.
„Biudžetas suformuotas iš kito galo – apskaičiuotos išlaidos, o pajamos prie jų „pritemptos“. Didelis pavojus, kad švietimo darbuotojų atlyginimams lėšų užteks netgi mažiau nei dešimčiai mėnesių“, – skaičiavo politikas.
Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkės, logopedinio „Pasakos“ lopšelio-darželio direktorės Dalijos Antanavičienės teigimu, švietimo įstaigų darbuotojams nebėra paslaptis, kad antrąjį pusmetį jie gali likti be atlyginimų.
„Skaitėme biudžeto projektą ir mes. Panevėžyje švietimo įstaigų darbuotojams dar nė karto nevėlavo atlyginimai. Labai tikimės, kad ir šiemet bus surasta resursų darbo užmokesčiui išmokėti. Duok Dieve, kad dar galėtumėm be darbo likusius vyrus išlaikyti“, – viliasi D.Antanavičienė.
Tačiau, anot jos, ikimokyk-linės įstaigos su nerimu laukia Savivaldybės sprendimo dėl etatų mažinimo. Lopšelius-darželius jau pasiekusios kalbos apie gresiantį skalbėjų atleidimą ir Savivaldybės planus pereiti prie centralizuoto skalbimo.
Asociacijos vadovė pripažino neįsivaizduojanti ikimokyklinės įstaigos be skalbėjos ir mano, kad toks taupymas iš Savivaldybės biudžeto pareikalautų dar daugiau išlaidų nei dabar.
„Kad būtų galima skalbti centralizuotai, reikėtų įdėti daugybę pinigų – visi lopšeliai-darželiai privalėtų turėti bent po tris patalynės komplektus vaikui, o dabar ne visi ir po du turi. Be to, mūsų skalbėjos ne tik skalbia, bet ir lygina už tą pačią minimalią algą“, – kalbėjo D.Antanavičienė.
Plačiau skaitykite vasario 11 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Ieškodama būdų sutaupyti
biudžeto lėšas Savivaldybė svarsto galimybę lopšelius-darželius palikti be
skalbėjų.
