Valdininkus ignoruoja
Prieš penkerius metus iš Kazachstano atsikrausčiusi šešių vaikų motina, besilaukianti septintojo, Vilma Miskova rajono socialiniams darbuotojams – nesibaigiantis galvos skausmas.
Sukiužusioje, svetimų žmonių užleistoje trobelėje besiglaudžiančios gausios šeimos buitis – be elementariausių higienos sąlygų ir žemiau skurdo ribos. Už kelių dienų gimdyti turinčios ir jau sunkiai bepaeinančios moters rūpestis – iš kur prasimanyti malkų. Paspaudus šalčiams šeima pradėjo kūrenti buvusių namelio šeimininkų paliktus senus baldus.
Tačiau net ir tokiomis sąlygomis gyvendama V.Miskova tikino rajono Savivaldybės pagalbos niekada nebeprašysianti.
„Iš Savivaldybės – tik daug triukšmo, bet ne pagalbos. Jau kelis kartus važiavau prašyti malkų. Kūrenu bet kuo – jau sudeginome spintelę, stalą“, – guodėsi V.Miskova. Pasak jos, nesulaukusi, kada rajono Savivaldybė parūpins malkų, netoli esančiame miškelyje prisikirto jų ir pati su vaikais. Tačiau nuo to daugiavaikei šeimai – ne šilčiau: neradus su kuo jas parsivežti, malkos taip ir tūno apsnigtos miške.
„Anksčiau kaimynai arklį paskolindavo, dabar gyvulys jau parduotas. Kaimynas žadėjo, jei traktorių susiremontuos, gal padės“, – malonės tikisi moteris.
Gyvenimas ties kritine
riba
V.Miskova varganoje trobelėje, viename kambarėlyje ir virtuvėje, glaudžiasi su keturiais vaikais – jauniausiam dar tik 1,5 metukų, vyriausiam – 14. Dar du jau pilnamečiai vaikai mamos skurdžius namus jau palikę ir duoną pelnosi savarankiškai. V.Miskovos pajamos – už vaikus gaunamos pašalpos – vos 377 litai per mėnesį. Šį mėnesį šeima priversta išgyventi iš dar mažesnės sumos.
„Už vaikų baudas, kad autobusu be bilietų važiavo, mano banko sąskaitą antstoliai buvo užblokavę. Norėjo visą skolą – daugiau nei 300 litų – taip pasiimti, bet išprašiau, kad dalimis leistų išsimokėti, tai tik 100 litų nuėmė“, – aiškino gimdyti besiruošianti mama. Šiuo metu jai sąskaitoje likę vos 20 litų – su tiek keturi mažamečiai ir mama ketina išgyventi daugiau nei savaitę. „Kruopų ir aliejaus turime, išsiversime“, – įsitikinusi V.Miskova.
Pinigų stygius besilaukiančios motinos negąsdino. Nesirūpino ji ir dėl netrukus gimsiančio kūdikio, nors trobelėje nėra net elementarių higienos sąlygų. „Prausiamės tokiame bliūdelyje. Kubiliuką, kur maudydavomės, kažkas pavogė. Be to, ir vandens neturime – iš toli nešti reikia. Bet kūdikį tai numaudysiu, jam turėsiu vonelę. Ir skalbimo miltelių turiu“, – aiškino V.Miskova. Tačiau moteris pripažino, kad skalbimas jos šeimoje – retenybė. Nešvarius drabužius ji tiesiog išmetanti ir vėl perkanti pigius dėvėtus.
Plačiau skaitykite sausio 27 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Kad broliukai nešaltų, Linas krosnį
kūrenantis iki pirmos valandos nakties.
