Kol Panevėžyje viešosios tvarkos kontrolieriai su liniuotėmis tikrina, ar žolė apleistuose sklypuose neperžengė nustatytos ribos, rajone specialistams užtenka užmesti akį, kad apsileidėlis sulauktų baudos.
Dėl neprižiūrimų privačių valdų šiemet Savivaldybę jau pasiekė apie šimtas skundų, daugiausia – iš sparčiausiai besiplečiančių priemiestinių gyvenviečių.
Sugriežtėjo tvarka
Panevėžyje viešosios tvarkos kontrolieriams vasarą su liniuotėmis matuojant apleistuose sklypuose vešinčios žolės aukštį, skundai dėl nepjaunamos žolės pilasi ir rajone.
Daugiausia jų sulaukiama iš priemiesčių, kur naujakuriai neapsikenčia apleistų kaimynų sklypų, ir sodininkų bendrijų.
Nuo praėjusių metų Panevėžio rajone sugriežtinta tvarka dėl privačių sklypų priežiūros.
Dabar apsileidėlius įspėja ir baudžia Savivaldybės Juridinis skyrius. Iki tol susitvarkyti ragindavo seniūnai.
„Seniūnams būdavo sunku surasti sklypų savininkų kontaktus. Dalis jų mirę, kažkas turtą paveldėjo, bet nežinia, kas, arba nėra savininko kontaktų, nes gyvena kitame mieste“, – dėmesį atkreipia Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Salominienė.
Dabar Savivaldybei paprasčiau surasti savininkus per specialią informacinę sistemą.
Kartais savo turto neprižiūrinčių apsileidėlių specialistams tenka ieškoti ir socialiniuose tinkluose.
Per metus rajono gyventojai įprato kreiptis į Savivaldybę dėl neprižiūrimų sklypų.
Šiemet, pasak D. Salominienės, tokie skundai plaukia jau nuo gegužės pradžios. Pernai jų buvo sulaukta vėliau. Tad specialistė neabejoja, kad šiemet bus daugiau ir skundų, ir nubaustųjų.
Pigiau sumokėti baudą
Šiuo metu rajono Savivaldybė yra gavusi apie 100 skundų dėl privačiuose sklypuose nepjautos žolės.
Pasak D. Salominienės, dažniausiai prie skundo pridėta ir nuotraukų.
Tokio sklypo savininkui Savivaldybė išsiunčia raštą ir nurodo susitvarkyti per 2–3 savaites.
Taip pat informuoja, kada vyks kitas patikrinimas.
Vyriausiosios specialistės teigimu, tikslas yra ne nubausti žmogų, o paraginti susitvarkyti.
Tačiau yra tokių, kurie į raginimus nereaguoja. Šiuo metu rajone jau nubausta apie 30 asmenų, apleidusių savo valdas.
Pirmą kartą bauda siekia 10 eurų, tai yra pusė minimalios, nustatytos už tokį pažeidimą.
„Kai kurie tuo papiktnaudžiauja, nes susimokėti 10 eurų baudą labiau apsimoka nei nusišienauti“, – svarsto vyriausioji specialistė.
Nuvykus dar kartą patikrinti, įspėjimas jau nebetaikomas – pažeidėjas gauna gerokai didesnę baudą, siekiančią 140 eurų.
„Susimoka ir dideles baudas, bet vis tiek nevykdo reikalavimų“, – pripažįsta D. Salominienė.
Visgi specialistė tikisi, kad per kelerius metus Savivaldybės įdirbis duos rezultatą.
Su liniuote nematuoja
Pagal Panevėžio mieste galiojančią tvarką savininkai raginimų nušienauti žolę sulaukia, jei šioji apie 20 centimetrų aukščio.
Salominienės teigimu, rajone taikoma kitokia tvarka – žolei centimetrai nėra nustatyti.
„Yra bendra tvarka, kad kiekvienas privalo prižiūrėti savo sklypus, neapleisti. Atvažiavęs tikrinti jau matai plika akimi, kad sklypas apleistas, žolė iki liemens – nereikia net matavimų“, – sako specialistė.
Kartais tokie sklypai, panašu, nepjauti ne vienerius metus.
Tik vienas kitas skundas būna nepagrįstas, kai norima įkąsti kaimynui.
Salominienės teigimu, daugiausia skundų sulaukiama iš kolektyvinių sodų bendrijų, taip pat priemiestinių gyvenviečių, kliūna ir apleistų sodybų savininkams.
Pasak D. Salominienės, daug skundų atplaukia iš Dembavos, kur daug naujakurių, taip pat iš besiplečiančio Lepšių kaimo.
Jos teigimu, šiose vietose intensyviai statomi namai ir naujakuriai nenori greta matyti apleistų sklypų bei sulaukti nepageidaujamų svečių – sraigių, šliužų ar erkių.
