„Jis dažnai buvo kviečiamas kaip galutinis variantas, paskutinė išeitis. Tada, kai niekas negalėdavo išpildyti meninės užduoties, būdavo kviečiamas Stanislovas Kuzma“, – apie skulptorių S. Kuzmą sako fotomenininkas Arūnas Baltėnas. IQ jis pasakojo apie daug prisiminimų palikusias keliones po Lietuvą kartu su skulptoriumi, fotografuojant jo kūrinius būsimam albumui.
Dirbti su S. Kuzma A. Baltėnui buvo tekę ir anksčiau. Dalis menininko kūrinių iškeliaudavo į užsienį, privačias kolekcijas, todėl prieš atsisveikindamas su jomis S. Kuzma prašydavo A. Baltėno kūrinius nufotografuoti.
„Kadangi bendradarbiauju su R. Paknio leidykla, kilo mintis išleisti S. Kuzmos darbų albumą. Nuo pokalbių su juo viskas sklandžiai ir prasidėjo. Iki tol nebuvo išleista jokia S. Kuzmos darbų knyga – nei stora, nei plona. O juk jis sukūrė visiškai savitą skulptūros braižą, be to, jo skulptūros gerai pasiduoda fotografavimui“, – pasakojo A. Baltėnas.
Improvizuoti leidžiantis į keliones daug neteko. S. Kuzma puikiai žinojo, kokiose viešosiose vietose stovi ar kokiose privačiose kolekcijose yra jo kurti kūriniai. Šiek tiek maršrutus pakoreguodavo nebent orų sąlygos. Fotomenininkas pasakojo, kad prabangos ilgai ir ramiai važinėti po šalį rengiant albumą jie neturėjo. Monumentaliam darbui skirtas laikas buvo matuojamas ne mėnesiais, o dienomis, tad abiem teko įtemptai paplušėti.
A. Baltėnas sako būtent šių kelionių metu geriau pažinęs S. Kuzmą. „Tų kelionių metu pasikalbėdavome. Daugiausia tai jo monologai, kurių būdavo labai įdomu klausytis. Man daug kas atsiskleidė. Tai buvo labai doras, lengvai bendraujantis, labai subtilus žmogus. Kartu tolerantiškas ir su visais bendraudavo labai paprastai, nors ir buvo daug pasiekęs“, – sakė fotomenininkas.
A. Baltėnui įsiminė, jog S. Kuzmai dažnai tekdavo dirbti kritinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sukurti skulptūrą per labai trumpą laiką. Skulptorius pasakojo, kad, pavyzdžiui, garsioji „Mūzų šventė“ virš Lietuvos nacionalinio dramos teatro taip pat atsirado esant labai įtemptai situacijai. „Tačiau jis tai (savo kūriniu – IQ) išsprendė puikiai, tai liudijo jo meistrystę“, – neabejojo A. Baltėnas.
Keliaujant iš vieno miesto į kitą, nuo vieno kūrinio prie kito išryškėjo ir tai, ką pats S. Kuzma savo kūryboje vertino labiausiai. Pasak A. Baltėno, S. Kuzmai itin svarbūs buvo jo kūriniai, skirti bažnyčioms, monumentalieji kūriniai viešosiose erdvėse, taip pat – jo sukurta klosčių dinamika, iš kurios tapo atpažįstamas S. Kuzmos braižas.
Dar vienas itin svarbus kūrybinis etapas pačiam skulptoriui buvo vadinamasis Juknaičių periodas. Vos kelerius metus Juknaičiuose (Šilutės r.) su šeima gyvenęs ir kūręs skulptorius paliko išskirtinių kūrinių, kurie tapo gyvenvietės simboliais. Medinės skulptūros taip pat pateko į menininko darbų albumą. „Tos skulptūros Juknaičiuose tebestovi. Nuvažiavę pamatėme, kad nors ir apšiurusios, atrodo įspūdingai“, – prisiminė A. Baltėnas.
Skulptorius ir fotomenininkas stengėsi nufotografuoti viską, ką S. Kuzma buvo sukūręs. Ir iš esmės tai pavyko: įamžinti visi Lietuvoje esantys S. Kuzmos darbai. Užsienyje esančių menininko darbų kelionių metu nepasiekė, tačiau kai kurie jų buvo nufotografuoti anksčiau – dalis šios medžiagos taip pat buvo panaudota knygoje.
Šių metų pradžioje pasirodžiusio albumo autoriai sulaukė daugybės klausimų, kodėl jis palyginti toks plonas, aprėpiantis tik dalį S. Kuzmos darbų. Nors pats skulptorius dar per albumo pristatymą sakė esąs labai dėkingas dailininkui Izaokui Zibucui už būtent tokį jo kūrinių albumą.
S. Kuzmos pozicija rengiant albumą paliko įspūdį ir A. Baltėnui. „Žmogus suprato, kad knyga yra toks žanras, kuris turi savo taisykles. Su juo buvo labai smagu dirbti, nes jis pasitikėjo dailininku, redaktoriumi, leidėjais“, – sakė fotomenininkas.
Jis neneigė, kad Lietuvoje dažnesnė praktika į viso gyvenimo kūrybą aprėpiančius albumus sudėti kone visų kūrinių fotografijas. Tačiau albumo „Stanislovas Kuzma“ sudarytojai sąmoningai nusprendė pasielgti kitaip. Pasak A. Baltėno, S. Kuzmos kūryba buvo nepaprastai elegantiška, nors ir estetiška, bet ir lakoniška. Šią estetiką stengtasi perteikti ir meno albume.
Iš kūrybinio bendrabūvio A. Baltėnui skulptorius ypač įsiminė ne tik savitu braižu, bet ir žmogiškomis savybėmis.
„Išsiskyrė jo begalinis darbštumas, gyvenimo džiaugsmas ir gyvenimo vertės suvokimas. Tai turėjo objektyvių priežasčių. Jis turėjo daug problemų su sveikata, nors nelabai tai rodė. Ir tą laiką, kurį galėjo kurti, išnaudojo šimtu procentų. Man labai įsiminė, kad žmogus gali taip susikoncentruoti ir taip išnaudoti savo laiką ir jėgas“, – sakė A. Baltėnas.
