Studentų atstovai prašo nedaryti skubotų sprendimų.
Konstitucinio Teismo (KT) supeikta aukštojo mokslo reforma šokdina ir valdančiuosius, ir opozicijos narius. Neeilinės Seimo sesijos metu norima patvirtinti laikinąsias priemones, kurios atitiktų KT pastabas. Opozicijos atstovai užsimojo keisti viską iš esmės,tuo tarpu akademinės bendruomenė prašo nebegąsdinti studentų permainomis.
Prieš trejus metus pradėta studijų reforma neleidžia ramiai gyventi švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui. Ir antradienį Seimui pristatytos laikinosios priemonės vis dar nepatenkino opozicijos atstovų, teigiančių, jog tai – tik bandymas apeiti KT išvadas.
KT neseniai paskelbė, kad kai kurios reformos nuostatos – dėl universitetų valdymo ir studentų rotacijos (ji numatyta tik vieną kartą – įpusėjus studijas) – prieštarauja Konstitucijai. Socialdemokratai tikina ištaisę 36 Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas bei dvi teisines spragas.
Antradienį Seime didžiausios diskusijos kilo dėl studentų rotacijos periodiškumo – G. Steponavičius vietoj dabar esančių dvejų siūlo vienerius metus, o opozicija – studentus vertinti kas pusmetį. Socialdemokratai taip pat mano, jog valstybės finansavimas negali būti teikiamas nevyriausybinėms aukštosioms mokykloms.
Kalbinti akademinės bendruomenės atstovai mano, jog skubos tvarka keičiamos nuostatos – priešrinkiminis spektaklis, o siūlomos priemonės – tik kosmetinis remontas.
Ruošia interpeliaciją
Seimo pavasario sesijoje valdantiesiems ruošiami keli nemalonumai. Dėl KT išvadų, jog aukštojo mokslo reforma prieštarauja Konstitucijai, opozicijos atstovai teiks interpeliaciją švietimo ministrui.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis taip pat pridūrė, jog jei naujoms laikinosioms įstatymo pataisoms bus dabar pritarta, jis reikalaus prezidentės veto. Valdančiųjų pasiūlytą projektą svarstęs Teisės departamentas numatė, jog ir šiame variante galimi prieštaravimai Konstitucijai, tačiau projektą svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė, jog neatitikimai nėra esminiai.
Nors G. Steponavičiaus pasiūlymą Seime palaikė keliais parlamentarais daugiau, V. Andriukaitis tikino, jog ir naujasis variantas tik bando „apeiti KT išvadas ir vilkinti laiką“.
„Siūlymas rotuoti studentus po metų – tik nauja sąlyga, kuri taip pat prieštarautų Konstitucijai. Buvo pasakyta, jog studentai vertinami pasibaigus vienam studijų laikotarpiui, tai yra semestrui. O siūlomi metai – tik išsisukinėjimas“, – tikino socialdemokratas.
Tuo tarpu G. Steponavičius aiškino, jog dažnai dalykų dėstymas užtrunka metus, tad jų siūlomas rotacijos principas būtų tikslingesnis.
Socialdemokratų sukritikuotas ir gerai besimokančio studento apibrėžimas. Valdančiųjų teigimu, tai studentas, kurio studijų vidurkis ne daugiau nei 20 proc. mažesnis nei bendro kurso vidurkio. KT nusprendė, jog toks procentinis vertinimas nedera su pagrindiniu šalies įstatymu.
V. Andriukaičio nuomone, valstybės finansavimas turėtų būti suteikiamas visiems studentams, kurių balai viršija 8. Papildoma sąlyga – studentai turi mokytis specialybės, kurias užsakė valstybė. Opozicija teigia, jog lėta aukštojo mokslo reakcija į rinkos procesus žlugdo studijų prestižą, tad valstybė kasmet turėtų tvirtinti reikalingų specialistų kiekį.
Socialdemokratai taip pat siūlo vienodą kainą visų krypčių studijoms. Taip pat nemokamą mokslą garantuoti studijas pradėjusiems studentams iki pirmosios egzaminų sesijos.
Valstybės rekomenduotos vietos negavę, tačiau gerai besimokantys studentai galėtų pretenduoti į dalinį – iki 50 proc. siekiantį – finansavimą.
Siūlo palaukti egzaminų sesijos pabaigos
Kova Seime ir juokina, ir virkdo akademinės visuomenės atstovus. Vilniaus universiteto (VU) studentų atstovybės (SA) prezidentas Arminas Varanauskas teigė, jog abiejų pusių siūlomos pataisos nesiūlo spręsti esminių problemų.
„Nėra ilgalaikio sprendimo, tikslios perspektyvos. O šiuo metu, kai vyksta egzaminų sesija, išvis nereikėtų tokiomis diskusijomis ir neapibrėžtumu gąsdinti studentų“, – kalbėjo VU atstovas.
Tiesa, „giluminės sistemos pertvarkos“, pasak VU SA prezidento, galėtų būti lengvesnė ir prieinamesnė paskolų sistema finansavimo netekusiems studentams bei psichologinė pagalba egzaminų sesijos metu. Tikslesnes išvadas dėl svarstomų projektų VU turėtų aptarti šiandien, teigė A. Varanauskas.
Nors KT įpareigojo kuo greičiau užpildyti susidariusį teisinį vakuumą, VU SA prezidentas siūlo nepriiminėti skubotų sprendimų. Tačiau dabartinėje situacijoje labiau tenkina G. Steponavičiaus siūlomos pataisos.
Painioja interesus?
Neapibrėžta VU pozicija ir KT išvados prieš keletą savaičių užkliuvo teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui, pareiškusiam, jog KT išvados pataikauja vieninteliam interesantui – VU. Konservatorių ir liberalių jėgų atstovai ne kartą kaltino KT dėl to, jog šeši teisėjai dirba ir universitetuose. Tai, anot jų, viešų ir privačių interesų painiojimas.
KT praėjusių metų gruodžio mėnesį pripažino, jog pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja nuostatos ir dėl universitetų valdymo, ir dėl studijų krepšelių skyrimo.
„Apskritai žiūrint į KT nutarimo kryptį ir vinguriavimą tarp „prieštarauja“ ir „neprieštarauja“ Konstitucijai, negali atsikratyti minties, kad galiausiai Konstitucijai neprieštarauja niekas, kas yra naudinga puikiajam (be ironijos) mano Vilniaus universitetui, ir prieštarauja viskas, kas jam (arba jo, taip vadinamam „establishmentui“) nėra naudinga“, – savo tinklaraštyje paskelbė ministras.
VU į šią kritiką neatkreipė dėmesio.
Pertvarkai pritaria
Ketvirtadienį Seimas skubos tvarka svarstys abu pasiūlytus laikinuosius aukštojo mokslo įstatymus. Jau pavasario sesijoje turėtų būti apsispręsta dėl galutinės aukštojo mokslo reformos.
Tačiau Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis teigė, jog valdančiųjų siūlomos pataisos juos tenkina, tuo tarpu socialdemokratų projektas, numatantis esmines pertvarkas, tinkamas tik keliais aspektais.
„Esame linkę svarstyti reformos tobulinimus, tačiau skubos tvarka jokių esminių korekcijų nereikėtų daryti. Pirmiausia reikėtų atsiklausti ir akademinės bendruomenės pozicijos, numatyti galimas pasekmes“, – tikino D. Dikšaitis.
LSS pateikė numatė rekomendacijas, kuriomis būtų tobulinama priimta reforma. Viena jų – alumnų dalyvavimas aukščiausiuose aukštųjų mokyklų valdymo organuose. Šį aspektą siūlė socialdemokratų atstovai.
LSS prezidentas taip pat pažymėjo, jog reikėtų ir griežčiau įtvirtinti antrosios studijų pakopų studentų rotacija: „Dabar kai kurie universitetai magistrantus rotuoja, nors tokia sąlyga ir nėra numatyta.“
D. Dikšaičio teigimu, prieš trejus metus pradėta aukštojo mokslo reforma juos tenkintų – su šiais ir kitais pakeitimais, tuo tarpu socialdemokratų įstatymas „vienu ypu sugriautų, kas jau pradėta kurti ir grąžintų sistemą į pradinę stadiją.“
