Įstatymų leidėjai susizgribo, kad nuskriaudė dalį pensininkų, gavusių kompensacijas už per krizę sumažintas pensijas. Vienu kartu išmokėtas pensijų kompensacijas įtraukus į bendras šeimos pajamas, sumažėjo kompensacijos už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį, o kai kurie ir visai jų neteko.
Senjorams išmokėtas pensijų kompensacijas įtraukus į bendras šeimos pajamas, sumažėjo kompensacijos už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį, o kai kurie ir visai jų neteko.
Davė, atėmė ir vėl žada duoti
Dabar siūloma pakeisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą taip, kad pagal 2014-aisiais priimtą Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą išmokėta kompensacija, skiriant socialinę paramą, nebūtų įskaitoma į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gautas pajamas. Kitaip sakant, savivaldybių socialinės paramos skyriai, svarstydami pensininkų prašymus skirti paramą, nekreiptų dėmesio į senjorų pinigines papildžiusią sumą – kompensaciją už sumažintas pensijas.
Ekonomistai nėra tikri, kad būtų socialiai teisinga visiškai neįtraukti minėtų kompensacijų į pajamas. Jie atkreipia dėmesį, kad anuomet dalis pensininkų būtent dėl pensijų sumažinimo įgijo teisę į valstybės piniginę paramą arba didesnę piniginę pagalbą. Pavyzdžiui, jiems buvo kompensuojama didesnė suma išlaidų už būsto šildymą, vandenį.
Socialinės paramos ir darbo ministerija, tuomet savivaldybėms nurodžiusi įtraukti pensijų kompensacijas į asmens pajamas, dabar pasisako už tai, kad jos nebūtų įtraukiamos.
Atgaline data netaikys
Pensininkams grąžinti dalį sumažintų pensijų trimis etapais nuspręsta praėjusiais metais. 2014-ųjų pabaigoje senjorai sulaukė pirmųjų kompensacijų. Jos sudarė 20 proc. visos konkrečiam žmogui apskaičiuotos grąžintinos sumos. Per 20 tūkst. pensininkų, kuriems visa kompensuojama suma siekė tik 100 litų, ją gavo iš karto.
Kitiems likusios dvi dalys kompensacijų bus išmokėtos šiemet ir kitais metais, po 40 proc. kasmet.
Pirmos kompensacijos dalies sulaukusių pensininkų laukė nusivylimas savivaldybių socialinės paramos skyriuose, į kuriuos jie kreipėsi kompensacijų už būsto šildymą, vandenį. Valdininkams išmokėtą kompensuojamą sumą įskaičius į asmens pajamas, jos padidėjo. Todėl daliai senjorų būsto šildymo, karšto vandens kompensacijos sumažėjo, o kai kurie jų neteko.
Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė patvirtino, kad tokių senjorų buvo ir mūsų mieste, tačiau negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai. Skyrius neveda statistikos.
„Ministerija praėjusių metų pabaigoje buvo atsiuntusi išaiškinimą, kad pensijų kompensacijas turime įtraukti į asmens ar jo šeimos pajamas. Taip ir elgiamės“, – teigė pavaduotoja.
Pensininkų bendrijos „Panevėžio bočiai“ vadovas Kęstutis Vincas Šeškus girdėjo, kad buvo senjorų, kuriems valstybės grąžinta palyginti nedidelė pinigų suma padarė meškos paslaugą. Tačiau bendrijos nariai jam asmeniškai nesiskundė. Pasak K.V. Šeškaus, pensininkai priprato, kad jei viena ranka duoda, tai kita atima.
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai sako, kad rajone ši problema nebuvo aktuali. Kaime dauguma senjorų gyvena individualiuose namuose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina sakė, kad pensinio amžiaus asmenims būsto šildymo išlaidų kompensacija paprastai skiriama visam šildymo sezonui, nuo spalio iki balandžio mėnesio, pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas. Pavyzdžiui, jeigu senjoras dėl kompensacijos kreipėsi gruodžio mėnesį, yra vertinamos jo rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais gautos pajamos.
Skiriant kompensaciją, 2014 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį išmokėta pensijų kompensacija nėra vertinama. Tačiau tuo atveju, kai žmogus dėl minėtų kompensacijų kreipėsi ne šildymo sezono pradžioje (spalio, gruodžio, lapkričio mėnesiais), o, pavyzdžiui, sausį, tai vertinant jo pajamas, gruodį gauta pensijų kompensuojamoji suma gali būti priskaičiuota į bendras jo pajamas, dėl ko būtų sumažinta būsto šildymo išlaidų kompensacija.
Jeigu bus priimtos minėtos įstatymo pataisos, senjorai valstybės paramos už praėjusius mėnesius nebeatgaus, tačiau turės į ją teisę kitą šildymo sezoną.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kad pakeitus įstatymą 2015–2016 metų šildymo sezonui reikėtų apie 5,6 mln. eurų. Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų dydis vienam asmeniui ar šeimai vidutiniškai padidėtų apie 10,2 euro per mėnesį. Iš viso šias kompensacijas gautų apie 90 tūkst. pensinio amžiaus žmonių.
Įstatymo projektas, kuriuo siūloma neįtraukti pensijų kompensacijų į asmens ir jo šeimos pajamas, pateiktas svarstyti Vyriausybei.
Ekonomistų pastabos
- Žinomas ekonomistas profesorius Romas Lazutka sutinka, kad neteisinga visą 20 ar 40 proc. dydžio kompensaciją įtraukti į senjoro ar jo šeimos vieno ketvirčio pajamas. Pasak jo, galbūt reikėjo šią vienkartinę išmoką išdėstyti per tam tikrą laiko tarpą ir įskaičiuoti į kiekvieno mėnesio pajamas. Kitaip sakant, skolos grąžinimo nereikėjo priskirti prie dabartinių asmens pajamų.
- Jeigu pensininkas ir nesumažinus pensijos turėjo teisę į valstybės paramą, neteisinga dabar ją atimti arba sumažinti dėl to, kad kompensacija vienu sykiu svariau papildė jo piniginę.
- Kita vertus, buvo ir tokių pensininkų, kurie per krizę sumažinus pensijas įgijo teisę į didesnę valstybės piniginę paramą. Tokie tikriausiai neturėtų labai piktintis, kad dabar ši parama jiems sumažinta.
Kompensacijos dirbantiems pensininkams
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei teikia įstatymo projektą, kuriuo siūloma 2016 m. pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir dėl to jiems papildomai buvo sumažintos gaunamos pensijos.
- Įstatymu siūloma 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti 10 procentų praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017, 2018 ir 2019 metais senatvės pensijų gavėjams būtų išmokama po 30 procentų praradimų lygiomis dalimis atitinkamai 2017, 2018 ir 2019 m. kiekvieno ketvirčio paskutinį mėnesį.
- Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka yra ne didesnė kaip 100 eurų, ją siūloma išmokėti visą 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį.
- Kartu siūloma nustatyti kompensavimo mechanizmą valstybinių pensijų gavėjams, kuriems pensijos nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 d. buvo mokamos sumažintų dydžių dėl to, kad jie dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų.
- Preliminariais skaičiavimais, senatvės pensijų praradimams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensuoti reikės apie 120,6 mln. Eur, o valstybinių pensijų gavėjams poreikis būtų apie 10,3 mln. Eur.
Inga SMALSKIENĖ
