Pirmasis rašytinis šaltinis apie viskio gamybą Škotijoje siekia XV amžių.
Daugybę metų žodžiai „viskis“ ir „škotiškas“ vienas nuo kito atrodė neatsiejami. Tačiau prieš šią darnią porą vis tvirčiau ginklais mosuoja viskis, gaminamas tokiose šalyse kaip Indija ar Japonija. Ir netgi sulaukęs palankių ekspertų vertinimų.
Praėjusieji metai škotiško viskio gamintojams buvo geri. Gal netgi pernelyg geri: skelbiama, jog paklausa škotiškam viskiui užsienio rinkose buvo tokia didžiulė, jog metų pabaigoje jo netgi šiek tiek pritrūko.
Tačiau vis rimtesniais konkurentais škotiškam viskiui tampa kitų šalių viskiai. Šio gėrimo žinovas Mattas Chambersas kartu su „The Guardian“ žurnalistu Ricku Petersu degustacijų metu išskyrė dar bent kelias naujo įdomaus viskio rūšis, kurių kilmės šalis – anaiptol ne Škotija.
Ekspertų teigimu, ypač kruopščiai perteikti geriausias viskio savybes iš škotų nuo seno mokosi japonai. Pavyzdžiui, Japonijos viskio spirito varykla „Yamazaki“ įkurta dar 1923 m. Jos savininkas Shinjiro Torii penkerius metus praleido Škotijoje, siekdamas įminti visas šio gėrimo gavybos paslaptis. 12 metų „Suntory“ viskis, R. Peterso nuomone, lengvai galėtų būti supainiotas su škotišku gėrimu.
Nors indiškas viskis „Amrut“ brandinimas trumpiau nei tradicinis škotiškas viskis, tai, abiejų žinovų nuomone, nei šio gėrimo skoniui, nei spalvai nekenkia. Palankiai įvertintas ir naujokų viskio rinkoje – Taivano kompanijos „Kavalan“– gaminamas viskis. Nors viskio darykla „Kavalan“ buvo pastatyta vos 2006 m., šios daryklos viskis taip pat sulaukė palankių vertinimų.
G. Dinda: „Manau, kad škotiško viskio populiarumo šešėlyje šildosi naujų gamintojų – švedų, indų, prancūzų ir kitų – viskis“.
Gintautas Dinda, bendrovės „Mineraliniai vandenys“ viskio ekspertas, įsitikinęs, kad nors viskio gamintojų ir daugėja, škotiškam gėrimui didelės grėsmės kol kas nėra. Jo nuomone, škotiško viskio pardavimų kitų šalių gėrimams pavyti greitai nepavyks.
„Nė viena kita šalis dar negamina tokios viskio skonių paletės, kaip škotai. Taigi škotiško viskio pasirinkimas tiesiog didesnis. Taip pat negaliu teigti, kad vieni viskiai yra geri, o kiti blogi. Tačiau ir sakyti, kad škotai pastaruoju metu nieko gero nebepagamina, būtų tiesiog nesąmonė“, – teigė G. Dinda.
Tačiau jis neneigė, kad viskio gamintojų įvairovė vis auga. Pavyzdžiui, prieš porą metų antras pagal parduodamą kiekį viskis po škotiško buvo japoniškas – šiuo atžvilgiu Japonija aplenkė net, pavyzdžiui, amerikiečius. G. Dindos žiniomis, pasaulyje šiuo metu viskis gaminamas daugiau kaip trisdešimtyje šalių.
„Aš manau, kad škotiško viskio populiarumo šešėlyje šildosi naujų gamintojų – švedų, indų, prancūzų ir kitų – viskis. Žmonės tiesiog ieško naujovių.
Be to, pasaulis tampa globalesnis, traukiasi. Pavyzdžiui, japonai dažnai viskio gavybai naudoja škotiškus miežius, patys škotai – angliškus ir taip toliau. Cepelinai juk irgi kažkada buvo tik konkrečios vietovės skiriamasis patiekalas, o dabar juos gamina ir Amerikoje“, – sakė G. Dinda.
