Hermanas Van Rompuy siūlo apsieiti be ES sutarties keitimo griežtinant fiskalinę ES narių politiką.
Pirmadienį Vokietijos ir Prancūzijos pateiktą siūlymą keisti Europos Sąjungos sutartį užginčijo ES prezidentas Hermanas Van Rompuy. Jo teigimu, griežtesnės priemonės euro zonos skolų krizei spręsti gali būti pasiektos ir be ES sutarties keitimo.
Nutekintame dokumente, skirtame ES viršūnių susitikimui, kuris prasideda ketvirtadienį, prezidentas siūlo greitą „fiskalinių priemonių paketą“, kuriam neprireiks ilgo ratifikacijos proceso, praneša BBC.
Tuo tarpu Vokietija ir Prancūzija nori, kad iki kovo mėnesio griežtas fiskalinis reguliavimas būtų įtvirtintas nauja ES sutartimi.
Žiniasklaidos gautame dokumente ES prezidentas siūlo būdus, kaip įgyvendinti griežtą fiskalinę politiką be referendumų ar nacionalinių parlamentų pritarimo. Juodraštyje teigiama, jog fiskalines reformas galima įgyvendinti protokolo, pridedamo prie ES sutarties, pataisomis bei papildymais. Tokia procedūra būtų greitesnė ir pašalintų galimas politines komplikacijas.
Pirmiausia, siūloma, jog kiekvienos euro zonos narės biudžeto deficitas negalėtų viršyti 3 proc. bendro vidaus produkto (BVP), o valstybinė skola – 60 proc. BVP. Ši „auksinė taisyklė“ būtų įtvirtinta valstybiniuose teisės aktuose.
Be to, euro zonos gelbėjimo fondui ES prezidentas siūlo suteikti banko licenciją, kad šis galėtų tiesiogiai skolintis iš Europos centrinio banko (ECB). Europos komisijai būtų suteikta galia automatiškai taikyti taupymo priemones šalims, kurioms reikia finansinės paramos.
Tačiau H. Van Rompuy pripažįsta, jog ilgalaikiškesnės reformos galiausiai turės būti įtvirtintos ES sutarties pakeitimais.
Kai kurie iš šių pasiūlymų sutampa su Prancūzijos ir Vokietijos krizės sprendimo planu, tačiau ne visi. Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy siekia radikalesnių priemonių ir jei 27 ES narės nesutiks, tada jie yra pasiruošę įgyvendinti naują sutartį skirtą tik euro zonos esamoms ir būsimoms narėms.
Euro gelbėjimo savaitė įsibėgėja
Lemiama euro gelbėjimo savaitė prasidėjo pirmadienį A. Merkel ir N. Sarkozy siūlymu keisti ES sutartį. Tą pačią diena Italijos premjeras Mario Monti siekė parlamento pritarimo pasiūlytoms taupymo priemonėms.
Antradienį JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris atvyko į Vokietiją, o toliau važiuos į Prancūziją ir Italiją susitikti su šių šalių lyderiais. Iždo sekretorius Berlyne sakė, jog palaiko planus vykdyti griežtesnę fiskalinę politiką, bei akcentavo, jog šalia ilgalaikių reformų būtina skatinti ir ekonominį augimą.
Tačiau taip pat iždo sekretorius patikino, jog JAV federalinis rezervas neturi planų skirti pinigų Tarptautiniam valiutos fondui, kad šis galėtų padidinti euro zonos gelbėjimo fondą.
Kalbos dėl skolų krizės tęsis trečiadienį Marselyje vyksiančiame didžiausios Europos Parlamento partijos „Europos liaudies partija“ kongrese, kuriame dalyvaus daug ES lyderių. Ketvirtadienį taip pat įvyks mėnesinis susitikimas dėl ECB politikos, kuriame gali būti pasiūlyta naujų krizės stabdymo priemonių.
Kulminaciją euro gelbėjimo derybos pasieks Briuselyje ES viršūnių susitikime, kuriame bus svarstomas A. Merkel ir N. Sarkozy pasiūlytas planas. Ketvirtadienį bei penktadienį vyksiančiam susitikimui pirmininkaus H. Van Rompuy, kuris turėtų ES vadovams pateikti ir savo euro gelbėjimo planą.
Spaudimą ES vadovams šią savaitę padidino „Standard & Poor’s” reitingų agentūra. Ši visų eurą įsivedusių šalių reitingus sumažino iki neigiamų.
