Išlaidos gynybai – akivaizdi problema, tačiau Europa pirmiausia rūpinasi ekonomikos problemomis.
Europos skolų krizė ir ekonomistų pranašaujama antroji recesijos banga gali smarkiai paveikti ne tik finansinę žemyno padėtį. Europos Sąjungos narės kaip išmanydamos bando sumažinti savo išlaidas, tačiau beatodairiškas taupymas gali ne juokais pabloginti Europos ir JAV santykius gynybos srityje.
Buvęs JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas viename interviu užsiminė, kad jei atsainus Europos šalių požiūris NATO atžvilgiu išliks nepakitęs, pareigūnai Vašingtone gali pamiršti stiprius ryšius, siejusius abu kontinentus Šaltojo karo metu.
Panašu, kad pastaruoju metu šalių įsipareigojimai, jei tik jie nėra susiję su finansų sektoriumi, buvo nustumti į antrą planą. Pasibaigus Šaltajam karui eiliniai piliečiai niekada palankiai nevertino išlaidų gynybai. Tačiau finansų krizės nustekenti Europos šalių kariniai biudžetai parodė realią Senojo žemyno padėtį.
Visos 28 NATO narės sutarė dėl būtinybės dalyvauti Libijos konflikte, tačiau vos kelios realiai prisidėjo prie veiksmų. Ir būtent finansiniai sunkumai stabdė dalyvavimą, o ne principinis nenoras kištis. Nors Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy kalboje gausiam diplomatų būriui gyrė savo šalies ir Didžiosios Britanijos vaidmenį Libijos konflikte, NATO vadovas Andersas Rasmussenas teigė, kad be JAV pagalbos Libijos kampanija būtų patyrusi visišką fiasko. „Investicijų į gynybą stygius ateityje gali neleisti Senajam žemynui išlaikyti savo įtaką pasaulyje“, – teigė A. Rasmussenas.
Vašingtonas vis dažniau atkreipia dėmesį į mažėjantį Europos šalių norą vykdyti įsipareigojimus aljansui. Pastebima, kad per 20 metų Europos dalis NATO biudžete nukrito nuo 33 iki 20 proc. JAV prezidentas Barakas Obama, kurio šalį taip pat kamuoja ekonominiai sunkumai, ne kartą pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos negalės ant savo pečių nešti viso aljanso. Pentagono vadovas Leonas Panetta neseniai Briuselyje dar kartą pabrėžė, kad JAV Gynybos departamentas taip yra spaudžiamas mažinti 5,4 proc. BVP siekiančias gynybos išlaidas ir nebus pajėgus užpildyti Europos paliekamas spragas.
Nors sunku tikėtis, kad artimiausiu metu NATO šalys įsivelts į rimtus konfliktus savo teritorijoje, galimybės plėsti įtaką užsienyje gali žymiai sumažėti. A. Rasmussenas pastebėjo, kad jei NATO šalys nebebus pajėgios vykdyti tarptautinių misijų, kylančios pasaulio galios, kurios nebūtinai skatina tokias pat vertybes, kaip Vakarai, gali greit perimti vadeles ir išplėsti savo įtaką. Nors konkrečios šalys nebuvo įvardintos, dauguma analitikų kaip konkuruojančią jėgą įvardija Kiniją. Verslo informacijos bendrovė IHS pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad iki 2015 metų Kinijos gynybos biudžetas išaugs net 148 proc., tuo tarpu NATO biudžetas gali sumažėti iki 8 proc.
Vos kelias savaites trukę antskrydžiai Libijoje išsunkė Irako karo nustekentą Didžiąją Britaniją, tuo tarpu mažesnės Europos valstybės sunkiai randa lėšų naujai įrangai įsigyti. Kai kurios šalys norėdamos atnaujinti savo arsenalą pradėjo „bendrų pajėgų“ programas. Pavyzdžiui, Čekija ir Slovakija jau kuria planus apie dvišalius karių mokymus, o Slovėnija ir Kroatija planuoja kurti bendras karines oro pajėgas. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu galima laikyti ir NATO oro pajėgų Baltijos šalyse vykdomos oro policijos misiją.
Pastaruoju metu Europoje atgijo raginimai atgaivinti vieningos Europos kariuomenės idėją, o kai kurie skeptikai ES šalių bendradarbiavimą perkant ginkluotę ir kuriant dvišales pajėgas vertina kaip iššūkį NATO. Aljanso vadovas, paklaustas, ką mano apie Europos Sąjungos kariuomenę, lakoniškai atsakė, kad Senajame žemyne nėra vadovų trūkumo – trūksta ginkluotės.
Vienos iš nedaugelio aljanso šalių, didinančios savo išlaidas gynybai – Estijos – gynybos ministras Martas Laaras interviu dienraščiui „The Wall Street Journal“ teigė, kad Europos gynybos ateitis yra bendruose projektuose. Tačiau estai nesnaudžia ir jau kitąmet tikisi gynybai skirti pažadėtuosius 2 proc. BVP. Dar daugiau, Estija savo šalyje įsteigė NATO centrą, atsakingą už kibernetinę aljanso gynybą. Nors centro veikla dar tik žengia pirmuosius žingsnius, panašu, kad Estija gali tapti labai svarbią gynybos šaką kuruojančia šalimi.
Skirtingai nei Estija, Lietuva bendrame NATO kontekste neišsiskiria – gynybai skiriamos išlaidos sudaro vos 0,9 proc. BVP ir nepanašu, kad būtų galima tikėtis teigiamų pokyčių. Krizės išvargintų piliečių jautrumas ne socialinių išlaidų didinimui stabdo politikų galimybes reikštis gynybos srityje, tačiau įsipareigojimų nevykdymas gali užkirsti kelią tolimesnių projektų raidai.
Tikimasi, kad artimiausiu metu Lietuvoje veikiantis energetinio saugumo centras taps integralia NATO dalimi. Vis dėlto viešojoje erdvėje pasigirdo abejonių, ar Lietuva sugebės atskirti savo interesus nuo aljanso interesų ir ar energetinio saugumo centras netaps dar vienu bandymu suteikti Lietuvai skambų regiono lyderės vardą, nors realūs rezultatai nebus pasiekti.
