Kitąmet Vyriausybė planuoja skolintis iki 9,5 milijardų litų.
Vyriausybės patvirtintose 2011 – 2014 m. skolinimosi gairėse numatyta per tą laikotarpį pasiskolinti iki 25 milijardų litų. IQ.lt kalbinta banko analitikė Violeta Klyvienė perspėja, jog, įvertinus pasaulinės makroekonomikos padėtį, turėti tokio dydžio skolas valstybei pavojinga.
Deficito finansavimo gairėse numatoma, kad 2012 ir 2013 metais Vyriausybės skolinimosi poreikis kasmet sieks vidutiniškai iki 9,5 milijardų litų, o 2014 metais – iki 6 milijardų litų.
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims V. Klyvienė sako, kad tokių Vyriausybės skolinimosi poreikių buvo galima tikėtis.
„Nors kitų metų biudžeto rodikliai dar nėra pateikti, jokių papildomų konsolidavimo priemonių jame, kiek pranešama, nenumatyta. Buvo tik pažadėta, kad nei mokesčiai didės, nei išlaidos bus mažinamos, be to, pensijas planuojama atstatyti“, – IQ.lt teigė V. Klyvienė.
Vyriausybės patvirtintose gairėse numatoma plėtoti ir palaikyti efektyvią ir likvidžią vidaus VVP (Vyriausybės vertybinių popierių) rinką. Pranešama, jog skolindamasi vidaus rinkoje Vyriausybė per aukcionus ir mažmeninės prekybos būdu platins ilgalaikius ir trumpalaikius VVP. Taip pat pranešama, jog bus ir toliau skolinamasi užsienio rinkose.
Pasak V. Klyvienės, naivu būtų tikėtis, kad didžiąją skolų dalį būtų galima skolintis vidaus rinkoje. Banko analitikės teigimu, ištraukus lėšas iš namų ūkio nuleistume gerokai kraujo iš šalies ekonomikos.
„Didžioji dalis lėšų veikiausiai bus pasiskolinta užsienio rinkose. Pasaulinė makroekonomikos padėtis gali blogėti, todėl pakankamai pavojinga turėti tokį deficitą ir tokią skolą. 2014 metais suplanuota įsiskolinimus sumažinti iki 6 milijardų litų, tačiau koks to mažėjimo planas? Nebent nepopuliarių sprendimų paketas, pavyzdžiui, didesni mokesčiai“, – spėjo V. Klyvienė.
Visgi net jei išsipildytų juodžiausi eurozonos scenarijai, Lietuva, banko analitikės nuomone, turėtų iš ko pasiskolinti.
2011 – 2014 m. skolinimosi ir skolos valdymo gairėse numatyta, kad iki 2014 metų valdžios sektoriaus skolos su BVP santykis sumažės iki 35,4 procentų. Pernai šis santykis sudarė 38,2 procento BVP. Vyriausybės pranešime teigiama, kad valdžios sektoriaus skola nominalia išraiška dėl „Sodros“ deficito artimiausiais metais augs, tačiau tikroji skolos našta, vertinama santykiniu dydžiu, vėlesniais metais mažės.
Kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Vyriausybė Seimui pateiks iki spalio 17 dienos.
