Metras – pusmetis darbo
Bankininkams vis labiau kelia nerimą būsto paskolų įmokas vėluojantys grąžinti gyventojai. Nors tokių skolininkų kol kas nėra daug, bet pastarąjį pusmetį vėluojančių mokėti kredito įmokas daugėjo. Tiesa, tendenciją rodo tik skaičius po kablelio.
„Ko gero, būsto paskolas paėmusieji kuo toliau, tuo mažiau turi pinigų pragyventi. Žvelgiant iš banko pusės, gerai yra tai, kad žmonės pasirengę daryti viską, kad tik grąžintų paskolą: prasčiau valgyti, rengtis, stengsis patys išeiti iš tos situacijos, kad bankas tik nerezervuotų būsto“, – tvirtino SEB banko Nekilnojamojo turto finansavimo departamento direktorius Ugnius Vipartas.
Todėl, jo teigimu, bankininkai yra priversti sugriežtinti paskolų suteikimo sąlygas, kad šeimoms liktų daugiau pinigų pragyventi. Dėl to ir mažėja išduodamų būsto kreditų, nes žmonės nebegali įvykdyti bankų keliamų reikalavimų.
Tačiau „DnB Nord“ banko valdybos pirmininko patarėjas Vadimas Titarenka su tuo nesutinka. Ekspertas aiškino, kad paskolų suteikimo sąlygos nėra griežtinamos.
„Bankai tik pradeda griežčiau atsirinkti, kam suteikti būsto paskolas. Tiesiog išduodama mažiau pinigų“, – argumentavo V.Titarenka.
Pablogėjus nekilnojamojo turto situacijai šalyje, prieš suteikdami paskolas bankininkai ir kitokiais metodais bando įvertinti potencialių skolininkų finansinį pajėgumą. Bandoma netgi skaičiuoti, kiek kvadratinių metrų gali nupirkti gyventojas už vidutinį atlyginimą arba kelių mėnesių atlyginimų gali prireikti vienam kvadratiniam metrui įsigyti. Dažniausiai vienas kvadratinis metras būsto uždirbamas net per 5 mėnesius. Tai bankininkams kelia nerimą ir skatina atsakingiau išduoti būsto kreditus.
„Danske Bank“ padalinio Lietuvoje vadovo Gintauto Galvanausko teigimu, bankai dabar reikalauja, kad klientas už būstą kas mėnesį mokėtų ne daugiau kaip 40 procentų gaunamų pajamų. Likusios pajamos turėtų likti pragyventi. Specialistas pabrėžė, kad gyvenamojo būsto sektoriuje svarbu, kiek išliks pirkėjų, kurie bus pajėgūs mokėti.
Buities skolų daugėja
Skolų prevencijos ir jų išieškojimo įmonės „Gelvora“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį fizinių asmenų skolos padidėjo 50 procentų. Didžiausios skolos yra už šildymą ir karštą vandenį.
Tačiau pačių skolininkų daugiausia yra komunalinių paslaugų srityje, pavyzdžiui, už šiukšlių išvežimą. Įsiskolinimai taip pat didėja telekomunikacijų sektoriuje – nors skolininkų yra maždaug tiek pat, kur kas padidėjo skolų sumos.
Anot bendrovės specialistų, fizinių asmenų įsiskolinimų šuolį labiausiai lėmė kainų kilimas šalyje.
Pastebėta, kad gyventojų įsiskolinimas turi tendenciją dvigubintis ar net trigubintis – tie, kurie skolingi už vieną komunalinę paslaugą, dažniausiai turi ir kitų sričių įsiskolinimų.
„Verslo vartų“
inf.
