Valstybės skolininkų armija didėja, delspinigiai kaupiasi, tačiau dalis gyventojų gali net neįtarti atsidūrę juoduosiuose mokesčių mokėtojų sąrašuose.
Beveik 59 tūkst. Lietuvos gyventojų už praėjusius metus valstybei tebėra skolingi 18,4 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nepriemokos. Vidutiniškai – po 312 litų. Apie 29 tūkst. gyventojų vidutiniškai po 116 litų GPM nesumokėjo ir už 2011, 2010 bei 2009 metus. Realybėje prievolių našta yra didesnė, nes kasdien už skolas „kapsi“ 0,03 proc. dydžio delspinigiai.
Tūkstančiai Lietuvos gyventojų valstybės skolininkais tapo 2009-aisiais, kai po garsiosios mokesčių pertvarkos buvo pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka. Kai kurie asmenys, uždirbdavę daugiau kaip 3150 litų prieš mokesčius, turėjo grąžinti į biudžetą net iki 850 litų GPM nepriemokos.
Kilus nemenkai pasipiktinimo bangai, tuometė finansų ministrė Ingrida Šimonytė suskubo raminti, kad skolininkai nebus persekiojami pasitelkiant antstolius. Maža to, Finansų ministerija oficialiai paskelbė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bus ekonomiškai netikslinga išieškoti nepriemoką, mažesnę nei 280 litų. Taip pat žadėta, kad valstybės skolininkai bus asmeniškai informuoti apie susidariusią nepriemoką ir šią bus galima susimokėti dalimis.
Asmeninė patirtis
Tarp skolininkų atsidūrė ir šio straipsnio autorė. 2010 m. kovo pabaigoje, deklaruodama pajamas už 2009-uosius, sužinojau, kad valstybei turiu sumokėti 528 litus. Nutariau padengti tik dalį skolos ir savo kailiu patirti, ką reiškia būti valstybės skolininke ir ko verti valstybės institucijų pažadai.
Taigi iš 528 litų valstybei 2010-ųjų balandį sumokėjau tik 278 litus. Dėl savotiško žurnalistinio eksperimento buvau susitaikiusi net ir su gresiančiais delspinigiais. Svarsčiau, kad jeigu I. Šimonytės žodis yra šio to vertas, tai mano sąmoningai palikta 250 litų skola valstybei neturėtų rūpėti.
Ir iš tiesų per visus metus iš VMI nesulaukiau nei laiško, nei skambučio, nei jokio kito raginimo padengti skolą.
2011 m. pavasarį deklaruodama pajamas už 2010-uosius įsitikinau, kad mano įsipareigojimai valstybei ūgtelėjo iki 696 litų – tokia GPM nepriemoka buvo užfiksuota deklaracijoje. Valstybei tąkart pervedžiau 446 litus, vėl, mano galva, likdama skoloj 250 litų. VMI platinamuose pranešimuose akcentuota, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas, bet laiku nesumokėjo mokesčių nepriemokos, gaus priminimus e. paštu. Kadangi aš tokio priminimo nesulaukiau, giliai širdyje vyliausi, kad galbūt mano skola bus nurašyta.
Dar po metų – 2012 m. balandį – deklaracijoje už 2011 metus jau išvydau sumą be minuso ženklo. Kadangi grąžintinų 111 litų į savo sąskaitą negavau, viltis, kad valstybė nurašė mano skolą, žlugo. Tačiau buvau tikra, kad šie pinigai padengė dalį 250 litų skolos. Tad nesitikėjau gauti ir didžiosios dalies iš 180 litų, kuriuos man valstybė turėjo grąžinti šiemet, deklaravus pajamas už 2012-uosius. Vis dėlto suskaičiavau, kad tarp skolininkų mano pavardės nebeturėtų būti. Pasirodo, klydau.
Skolą išaugino delspinigiai
Informacijos apie savo skolą pati pamėginau ieškoti 2012 metų spalį, kai VMI paskelbė, kad fiziniai gyventojai, prisijungę prie VMI interneto svetainės paskyros „Mano VMI“, gali ne tik sumokėti mokesčius, bet ir sužinoti, ar nėra skolingi valstybei. Tačiau tąkart man adresuoto pranešimo neradau.
Jį minėtoje sistemoje aptikau tik šių metų birželio viduryje. Kovo 16-ąją parengtame pranešime konstatuojama, kad už 2009-uosius prievolės suma lygi 0, tačiau delspinigių priskaičiuota 18,75 lito. Už 2010-uosius turėjau susimokėti 419 litų – 389 litus GPM nepriemokos ir dar 30 litų delspinigių. Taigi bendra suma, kurią privalėjau padengti iki 2011 m. gegužės 2 d., siekė 437,75 lito. O informacija apie tai man atsiųsta praėjus beveik dvejiems metams nuo prievolės įvykdymo termino.
Išsiaiškinti, kiek šiuo metu esu skolinga valstybei, nebuvo paprasta. Paskambinusi mokamu VMI telefonu 1882, išgirdau ramų paaiškinimą palaukti liepos 31-osios, kai bus baigtos mokėti mokesčių mokėtojams GMP permokos. Jeigu iki tol gausiu nors kelis litus, tai reikš, kad nebesu skolinga. Jeigu ne, vadinasi, vis dar esu juodajame sąraše. Vis dėlto gavusi už skolininkus atsakingo VMI darbuotojo telefoną sužinojau, kad mano skaičiavimai buvo pernelyg optimistiški. Šiuo metu mano skola valstybei viršija 200 litų, o dar 57,75 lito priskaičiuota delspinigių – štai tokia mano žurnalistinio eksperimento kaina.
Kodėl manęs, kaip skolininkės, trejus metus VMI darbuotojai neinformavo apie besikaupiančią skolą, sužinoti nepavyko. Man esą tikrai turėjo būti siųstas e. laiškas, tačiau per minėtą laikotarpį iš VMI e. paštu gaudavau tik džiugius sveikinimus Kalėdų ir Velykų proga.
Informuojami automatiškai
Vis dėlto kitiems skolininkams pasisekė labiau. VMI atstovas spaudai Darius Buta informavo, kad 2012 metais mokesčių mokėtojai, paraginti skambučiais, laiškais ar kitu dėmesiu, taip pat ir savarankiškai per 20 dienų po skolos atsiradimo sumokėjo 1,6 mlrd. litų. VMI ir ankstesniais metais stengėsi priminti mokėtojams, kad jie turi skolų ir laiku sumokėtų – tai buvo daroma individualiai skambinant, rašant laiškus ir pan.
Šiuo metu, startavus naujoms VMI e. paslaugoms, tai vyksta kone automatiškai. Į mokesčio mokėtojo elektroninę kortelę (prie kurios VMI interneto svetainėje vmi.lt galima prisijungti pasirinkus nuorodą ,,Mano VMI“) teikiama informacija apie neįvykdytas mokestines prievoles, kurių suma viršija 10 litų. Apie šios informacijos pateikimą mokesčių mokėtojai informuojami VMI turimais e. pašto adresais.
Tik po pranešimų išsiuntimo, jei mokėtojas nesumoka skolos biudžetui arba nesikreipia su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, VMI inicijuoja priverstinio išieškojimo veiksmus, duodant nurodymą kredito, mokėjimo elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti skolas iš asmens sąskaitos arba priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto.
2012 m. antstoliams perduota fizinių asmenų skolų, neišskiriant mokesčiais, už 102,4 mln. litų, o šių metų pirmą pusmetį – už 36,8 mln. litų.
