EK tyrimas – kibirkštis?
Prieš trylika metų pirmąją gamtinių dujų rinką liberalizuojančią direktyvą priėmusi Europos Sąjunga (ES), regis, nutarė iš esmės paskatinti vienos ES gamtinių dujų rinkos sukūrimą. Konkurencijos gamtinių dujų sektoriuje kol kas apskritai neturinti Lietuva rengiasi ir jos atsiradimui, ir priežiūrai.
Rugsėjo pabaigoje Europos Komisijos (EK) Konkurencijos generalinis direktoratas įvykdė vadinamąjį „saulėtekio reidą“ – nepraneštas patikras, dokumentų ir kompiuterių laikmenų poėmį – gamtinių dujų sektoriaus įmonėse dešimtyje valstybių narių, daugiausia Vidurio ir Rytų Europoje. Komisija pranešime neįvardijo, nei kokiose šalyse, nei kokios tiekimo įmonės buvo patikrintos, bet nesunku suskaičiuoti, kad dešimt Rytų ir Vidurio Europos šalių yra kone visos naujosios ES narės.
Daugelyje šalių tai buvo pirma EK atlikta konkurencijos energetikos sektoriuje patikra, o kai kuriose – apskritai pirma jos kada nors atlikta konkurencijos patikra.
Stambiausias dujų tiekėjas Europai Rusijos „Gazprom“ patvirtino, kad šios patikros buvo atliktos jo antrinėse įmonėse. Tarptautinė žiniasklaida pranešė, kad „saulėtekio reidai“ buvo atlikti ir pas strateginį „Gazprom“ partnerį (su kuriuo jie kartu tiesia ir „Nord Stream“ dujotiekį) Vokietijos „E.On Rurhgas“, taip pat Vokietijos RWE, Austrijos OMV, Lenkijos PGNig, Slovakijos SPP, Latvijos „Latvijas gaze“, Estijos „Eesti gaas“ ir Lietuvos įmonėje „Lietuvos dujos“. Pastarosiose trijose Baltijos šalių gamtinių dujų įmonėse Rusijos „Gazprom“ turi apie trečdalį akcijų, Vokietijos „E.ON Rurghas“ – dar po maždaug trečdalį.
Nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos ES narėse tokiais atvejais padeda Konkurencijos generaliniam direktoratui ir kartu su jo atstovais atlieka patikrinimą (esant reikalui pasitelkia ir policiją), persiunčia surinktus dokumentus. Lietuvos konkurencijos tarybos pareigūnai EK Konkurencijos generaliniam direktoratui padėjo atlikti patikrinimą mūsų krašte.
Piktnaudžiauja įtaka?
Tyrimą pradėjusi EK įtaria antikonkurencinę elgseną, kuria neįleidžiami į rinką arba iš jos išstumiami konkurentai, tokią, kaip rinkos pasidalijimą, tinklo prieigos kliūtis, tiekimo įvairinimo kliūtis bei išnaudojamą elgseną, kai dominuojanti bendrovė išnaudoja savo įtaką rinkoje, pavyzdžiui, taiko pernelyg dideles kainas.
Lietuvos energetikos ministerija tiki, kad viena priežasčių, kodėl EK Konkurencijos generalinis direktoratas pradėjo šį tyrimą, yra šių metų pradžioje jam pateiktas ministerijos skundas dėl vienintelio dujų tiekėjo Lietuvai „Gazprom“. Ministerijos atstovai neatskleidžia skundo detalių, bet teigia, kad yra „pagrindo įtarti, jog „Gazprom“ iškraipo konkurenciją piktnaudžiaudama savo dominuojančia, faktiškai monopoline padėtimi ir kad diskriminacinė „Gazprom“ kainodara, tiek nesąžiningos (per didelės) kainos yra tokio piktnaudžiavimo išraiška“.
„Kadangi tokia tyrimo priemonė kaip kratos įmonėse yra efektyvi tik tuo atveju, kai yra atliekama netikėtai, EK paprastai neatskleidžia savo ketinimų iki tol, kol nepradedami atitinkami tyrimo veiksmai. Kitaip tariant, EK iki paskutinės minutės savo sprendimą dėl tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo laiko paslaptyje. Komisijos tyrimo pagrindai leidžia neabejotinai teigti du dalykus: pirma, kad tyrimas yra oficialiai pradėtas; antra, kad Lietuvos Respublikos vardu ministerijos pateiktas skundas yra viena pagrindinių priežasčių šiam tyrimui pradėti“, – atsakyme raštu džiūgauja Energetikos ministerijos atstovai.
Tačiau iš EK pranešimo aiškėja, kad ji tiria ne tik galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, dėl kurio skundėsi Lietuva, bet ir galimą konkurentų neįleidimą į rinką ar stūmimą iš jos, pavyzdžiui, naudojant draudžiamuosius vertikalius susitarimus tarp įmonių – rinkos padalijimą.
EK didelę įtaką turinčioms įmonėms draudžia dalyti rinką pagal teritoriją ar klientų grupes.
Pavyzdžiui, dominuojančiam tiekėjui draudžiama tiesiogiai įpareigoti ar netiesiogiai skatinti prekių ir paslaugų platintojų neparduoti jo tiekiamų prekių tam tikriems klientams arba tam tikroje teritorijoje.
Tai, kad Europos Komisija pradėjo tyrimą, nereiškia, jog buvo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas ir patikrintos įmonės kaltos. EK Konkurencijos generalinio direktorato bylos dažniausiai trunka ne vienus metus. Tyrimai gali baigtis trejopai – būti nutraukti, nes nerandama konkurencijos teisės pažeidimų, susitarimais su įsipareigojimais pakeisti elgseną arba baudomis ir prievole pakeisti antikonkurencinę elgseną.
Jeigu pritaikomos griežčiausios priemonės – baudos – jas nubaustos įmonės moka į ES biudžetą. Tiesioginės kompensacijos nuo antikonkurencinės įmonių elgsenos nukentėjusios ES narės negauna. Į ES biudžetą sumokėtos baudos tiesiogiai ES valstybių narių įmokų nesumažina, nebent ES biudžetas metų pabaigoje turi perteklių.
„Su „Gazprom“ susijusi konkurencijos byla pasitarnaus tikslui priartėti prie integruotos ir tikrai konkurencingos gamtinių dujų rinkos Europoje“, – teigia Peteris Kaderjakas, Regioninio energetikos politikos tyrimų centro Budapešte vadovas.
Michailo Parchimovičiaus, advokato kontoros „BORENIUS/Švirinas ir partneriai“ advokato padėjėjo nuomone, jeigu tyrimo metu konkurencijos teisės pažeidimas būtų konstatuotas ir paskirtos sankcijos, tai turėtų teigiamai atsiliepti konkurencijai, nes paskirtos sankcijos turėtų atgrasinti konkurenciją pažeidžiančius subjektus nuo neteisėtų veiksmų ateityje.
P. Kaderjakas mano, kad pradėtas tyrimas greičiausiai baigsis įpareigojimų rinkiniu tiriamoms įmonėms, kuris padėtų į rinką ateiti naujiems dalyviams ir padidintų gamtinių dujų rinkos konkurencingumą bei likvidumą.
„Baudos, kuriomis EK gali nubausti bendroves, yra labai didelės. Kad nereikėtų mokėti tokių baudų, EK Konkurencijos direktoratas pastaruoju metu dažnai susitaria su bendrovėmis taikyti struktūrinius pokyčius (dujų perdavimo turto savininkų pakeitimas, atviras ir privalomas dalies turimų dujų perdavimas per aukcionus kitiems dujų rinkos dalyviams), kurie padeda į rinką ateiti alternatyviems tiekėjams“, – teigia P. Kaderjakas.
Pasak M. Parchimovičiaus, dažnai, jeigu EK ketina priimti sprendimą, reikalaujantį nutraukti pažeidimą, įmonės gali pasiūlyti ir savo įsipareigojimus dėl Komisijos išankstiniame vertinime iškeltų problemų. Komisija savo sprendimu gali padaryti šiuos įsipareigojimus privalomus įmonėms ir nutarti, kad tolesniems Komisijos veiksmams nebėra pagrindo.
Pirmas masinis tyrimas
ES ir EK daugiau nei dešimtmetį siekia sukurti bendrą konkurencingą energetikos rinką ES. Komisijos nuomone, net ne kainų reguliavimas, o efektyviai veikianti dujų vidaus rinka – tarpusavio prekyba gamtinėmis dujomis nepaisant valstybių sienų – leis įvairinti dujų tiekimą, neleisti dujų įmonėms krautis perteklinio pelno.
Kol kas, jeigu dujos vamzdynais per įvairių ES narių teritorijas transportuojamos kuriai nors konkrečiai šaliai, dauguma šių dujų toje šalyje ir suvartojama – tarpvalstybinė prekyba gamtinėmis dujomis vyksta menkai. Bendros rinkos kūrimas buvo skatinamas gamtinių dujų direktyvomis, pradedant pirmąja 1998 m., ir Energetikos generalinio direktorato.
Direktyvomis buvo nustatyta prievolė dujų vamzdynų savininkams skaidriomis sąlygomis ir už pagrįstą kainą leisti jais naudotis vamzdyno neturinčioms dujų tiekimo įmonėms.
Kadangi buvo pastebėta, kad gamtinių dujų prekyba užsiimančios įmonės, jeigu joms priklauso ir vamzdynai, turi paskatų sudaryti konkurentams nevienodas sąlygas naudotis vamzdynais, tolesniu žingsniu tapo direktyva, skatinanti nuosavybės atskyrimą.
EK Konkurencijos generalinis direktoratas tirdavo labiau pavienius galimus konkurencijos teisės pažeidimus gamtinių dujų sektoriuje. Visi tokie tyrimai ligi šiol vyko Vakarų Europoje. Direktoratas nagrinėjo galimus antikonkurencinius Prancūzijos „Gas de France“, Vokietijos „E.ON Rurhgas“, Vokietijos RWE, Italijos ENI veiksmus. Iki šiol nebuvo masinio „saulėtekio reido“ dešimtyje ES narių, tik keli antikonkurencinės veiklos tyrimai buvo susiję su „Gazprom“.
P. Kajerdako nuomone, EK Konkurencijos direktoratas tyrimą pradėjo pačiu laiku. Jo žodžiais, „Gazprom“ valdo ar yra daug investavęs apie 60 energetikos įmonių visoje Europoje, o naujose ES šalyse, ypač Rytų Europoje, „Gazprom“ ir jo strateginiai partneriai užima dominuojančią padėtį.
„Lengva pademonstruoti žymius dujų kainų skirtumus tarp „Gazprom“ aptarnaujamų šalių, Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių apskritai bei kainų Vakarų šalių rinkose. Šiuos kainų skirtumus sudėtinga paaiškinti paslaugų sąnaudų tarp regionų skirtumais. Todėl yra tikimybė, kad naudojimasis dominuojančia padėtimi ar susitarimų egzistavimas paaiškintų tokį fenomeną“, – kalba P. Kaderjakas.
Ar išgelbės terminalas?
Viena Konkurencijos direktorato pradėto tyrimo krypčių – ištirti, ar dujų sektoriaus įmonės nesudarinėjo tiekimo įvairinimo kliūčių. Iš pranešimo neaišku, kuriose šalyse įtariama, kad kliūtys buvo sudaromos. Tačiau bet kokiu atveju Baltijos šalyse kol kas nėra fizinių galimybių net įvairinti gamtinių dujų tiekimą – dujų vamzdynais tiesiogiai arba per Baltarusijos teritoriją esame susijungę tik su Rusija.
Konkurenciją rusiškų dujų tiekimui vamzdynu Baltijos šalyse gali sudaryti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas ar terminalai. Šiuo metu skalūninių dujų „revoliuciją“ patiriančios ir vis daugiau vietinėmis dujomis apsirūpinančios JAV bent jau sumažina suskystintų gamtinių dujų paklausą pasaulyje. Tad, kol pasaulio ekonomika sparčiai neauga, analitikai spėja, kad bent kelerius metus suskystintos gamtinės dujos bus pasiekiamos gana lengvai ir pigiau nei tiekiamos vamzdynais.
Nors apie planus statyti gamtinį dujų terminalą yra pranešusios Latvija bei Estija, Lietuva pati mėgina pasistatyti vieną Baltijos jūroje. Šiuo projektu Lietuvoje užsiima Klaipėdos uoste įsikūrusi valstybės valdoma energetikos bendrovė „Klaipėdos nafta“.
Anksčiau negu terminalas Lietuvoje gali atsirasti energetikos išteklių birža. Numatoma, kad joje stambūs gamtinių dujų vartotojai, „imk-arba-mokėk“ sutartimis iš „Lietuvos dujų“ ar „Dujotekanos“ užsakę per daug ar per mažai dujų, galės jas parduoti vieni kitiems – taip bus pradėta diegti prekyba dujomis ir tarp vartotojų, ne tik tarp tiekėjų su klientais. „Tam, kad Lietuvoje atsirastų alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, gali sutrukdyti daug veiksnių – pradedant aplinkosaugininkais ir baigiant stringančiomis dujotiekio Klaipėda–Jurbarkas statybomis. Be to, situacija dujų rinkoje taip pat gali pasikeisti – ne visuomet momentinės rinkos („spot“) kainos bus mažesnės už „Gazprom“ siūlomas pagal ilgalaikes sutartis“, – vertina Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas. Jo nuomone, net jeigu momentinė jūra plukdomų dujų rinkos kaina taptų aukštesnė už pasiekiamų vamzdynais ir kiltų rizika, kad naujas suskystintų dujų terminalas stovėtų tuščias, bankai vis tiek noriai skolintų bet kokiems įmonės projektams. Taip būtų todėl, kad „Klaipėdos nafta“ iš pagrindinės veiklos generuoja stabilius pinigų srautus ir nereikalauja didelių investicijų.
„Blogiausiu atveju paskolos garantas bus dabartinis „Klaipėdos naftos“ krovos terminalas, vertas 150–200 mln. eurų, ir jo uždirbamas pelnas. Smulkieji „Klaipėdos naftos“ akcininkai, žinoma, labiau norėtų, kad įmonė investuotų ne į SGD terminalą, kuris turi sumažinti dujų kainas visiems Lietuvos vartotojams, bet išmokėtų pinigus akcininkams. Tačiau Vyriausybei ir daugiausia dujų Lietuvoje suvartojančiai „Achemai“ naudingesnis kitas sprendimas, o smulkieji turi tikėtis, kad „Gazprom“ nesumažins dujų kainų tiek, kad naujasis terminalas stovėtų be darbo ir būtų nuostolingas“, – vertino V. Plunksnis.
Pačioje įmonių prigimtyje užfiksuota, kad jos turi kovoti dėl rinkos dalies, būti geresnės, vikresnės, stipresnės už konkurentes. Todėl sunku tikėtis, kad vietinė dominuojančią padėtį užimanti gamtinių dujų tiekimo įmonė galėtų būti nuoširdžiai suinteresuota tiekimo įvairinimu, tai yra, kad būtų pastatytas jai nepriklausantis SGD terminalas, rinką galėtų pasiekti kiti dujų tiekėjai, sumažintų jos rinkos dalį, iš to gaunamas pajamas ir pelną.
Iš EK pranešimo aiškėja, kad ji tiria ne tik galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, dėl kurio skundėsi Lietuva, bet ir galimą konkurentų neįleidimą į rinką ar stūmimą iš jos.
Juolab kad bent jau Baltijos šalyse būtent dujų tiekimas, kitaip tariant, pardavimas, o ne transportavimas ir tranzitas joms priklausančiais vamzdynais, dominuojančioms dujų rinkos įmonėms atneša didžiausią gamtinių dujų įmonių pajamų dalį. Pavyzdžiui, finansinės ataskaitos rodo, kad pernai apie 80 procentų „Lietuvos dujų“ pajamų sudarė pajamos iš tiekimo, jos „pusseserės“ Estijoje „Eesti gaas“ pajamos iš tiekimo sudarė apie 90 procentų visų pajamų.
Tačiau įstatymai draudžia didelę įtaką rinkoje turinčioms įmonėms dirbtinai kliudyti konkurencijai. Ir čia reikia konkurencijos priežiūros institucijų pareigūnų budrumo.
Konkurencijos tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė teigia, kad „kadangi ši ūkio sritis yra pakankamai svarbi ir didesnis konkurencijos užtikrinimas šiame sektoriuje yra aktualus“, tarybos specialistai stengiasi pagal turimus išteklius labiau specializuotis ir gilintis į energetikos klausimus. Be to, šią vasarą papildytame Gamtinių dujų įstatyme Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) buvo priskirta naujų kone Konkurencijos tarybai prilygstančių įgaliojimų. Dabar VKEKK, pavyzdžiui, gali atlikti dujų rinkos tyrimus, kuriuose apibrėžia rinką, įvertina konkurencijos veiksmingumą joje, nustato didelę įtaką turinčias įmones ir ar jos taiko per dideles kainas arba naudoja kainų spaudimą darydamos žalą rinkos dalyviams. Pastaraisiais atvejais VKEKK tarsi Konkurencijos taryba turi savotišką įrankį bausti – bet ne skirti baudą, o pradėti šiai įmonei reguliuoti gamtinių dujų pardavimo kainą.
Vija Pakalkaitė
