Skųstis milžiniška pajamų nelygybe nei lietuviams, nei estams nėra didelio pagrindo. Dviejų rūšių rodikliai – Gini koeficientas ir pasiskirstymas pagal kvantilius – patvirtina, kad Lietuvos ir Estijos skaičiai panašūs į ES narių vidurkį. Tiesa, mūsų šalyje atotrūkis pastebimai sumažėjo per pastaruosius keletą metų, o Estijoje jis bendras ES tendencijas atitiko jau anksčiau. Latvijos gyventojų pajamų atotrūkis labiau pastebimas negu kitose dviejose Baltijos kaimynėse.
Gini koeficientas leidžia spręsti apie pajamų pasiskirstymo visuomenėje netolygumą. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių valstybių jis siekia 20–40 proc., todėl Baltijos šalys neišsiskiria ir pasaulio kontekste. Beje, nėra valstybių, kuriose Gini koeficientas būtų lygus nuliui ar siektų tik kelis procentus. Mažiausia pajamų nelygybe tiek ES, tiek pasaulyje galinčioje pasigirti Slovėnijoje šis rodiklis yra 23,7 proc.
Be to, dažnai pastebima atvirkštinė Gini koeficiento ir BVP rodiklių priklausomybė – kuo pastarieji didesni, tuo Gini koeficientas mažesnis. Kitaip tariant, geresnė šalies ekonominė padėtis ir mažesnė pajamų nelygybė susijusios. Tai viena priežasčių, kodėl skurdesnėse ir besivystančiose valstybėse pajamų atotrūkis didesnis, o jose Gini koeficientas siekia 45 proc. ir daugiau.
Kitas ES statistikos tarnybos „Eurostat“ naudojamas būdas nelygybei įvertinti – didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių palyginimas. Pavyzdžiui, penktadalio turtingiausių namų ūkių pajamos Lietuvoje buvo 5,3 karto didesnės už penktadalio skurdžiausių namų ūkių. Šis rodiklis Estijoje ir Latvijoje sudarė atitinkamai 5,4 ir 6,3 karto. Ilgametis ES šalių vidurkis siekia 5 kartus. Lietuvoje ir Latvijoje per pastaruosius kelerius metus šis pajamų skirtumas mažėjo, Estijoje šiek tiek padidėjo.
Pastarųjų metų pokyčiai leidžia spręsti, kad didžiausią įtaką pajamų nelygybei Lietuvoje turėjo ekonomikos krizė – ji smarkiau paveikė neturtingus gyventojus. Vis dėlto auganti ekonomika ir didėjančios galimybės susirasti darbą šį atotrūkį gana greitai sumažino. Latvijoje pajamų skirtumas yra tam tikras iššūkis šios šalies vyriausybei. Ji ketina šį rodiklį sumažinti padidindama minimalią mėnesinę algą ir įvesdama pajamų mokesčių lengvatų.
