Iš viršaus nuleistos Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ jungtuvės sukėlė kai kurių regioninių jų skyrių nepasitenkinimą. Lyderių susitarimas, net ir patvirtintas nacionalinio lygmens partijų tarybų, nebūtinai bus lengvas kiekviename Lietuvos regione ir ta tendencija išryškės balandį.
Net didžiausiose savivaldybėse yra situacijų, kai Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ stovi skirtingose barikadų pusėse. Susijungus partijoms, gali būti netikėtų bandymų persidalyti valdžią, nors daugeliu atvejų opozicijoje esantys nariai mieliau jungtųsi prie valdžioje esančių kolegų.
Vilniaus mieste susidariusi kaip tik tokia situacija: Darbo partija yra miesto valdančiojoje koalicijoje, o „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija – opozicijoje. Vis dėlto mero Artūro Zuoko suburta koalicija gana tvirta – ją sudaro 14 „Taip“ atstovų, 6 – Darbo partijos, 9 – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso nariai, taip pat 4 socialdemokratai. Net ir susijungus Darbo partijai ir „Tvarkai ir teisingumui“ suformuoti naujos koalicijos be A. Zuoko nepavyks – tam reikėtų įtraukti konservatorius, bet jie vargu ar ryšis Vilniaus mieste formuoti tokią vaivorykštinę koaliciją. Todėl greičiausiai keturi „Tvarkos ir teisingumo“ nariai tiesiog įsitrauks į dabartinę A. Zuoko komandą ir galbūt pasitenkins vienu ar kitu postu savivaldybėje.
Kaune situacija panaši, tačiau čia už valdžios borto liko Darbo partija, o „Tvarkos ir teisingumo“ nariai prisijungė prie konservatorių vedamos miesto tarybos koalicijos. Po 2011 m. spalį įvykusio „perversmo“ Kaune buvo suformuota labai marga koalicija iš penkių partijų, kurios iš viso tuo metu užsitikrino 29 tarybos narių paramą iš 41. Keturi Darbo partijos atstovai liko opozicijoje. Partijoms susijungus, greičiausiai valdančioji Kauno koalicija dar labiau sustiprės. Tačiau padidėjusi naujos partijos frakcija gali turėti ir daugiau ambicijų – iš viso 7 narius vienijanti susijungusi frakcija koalicijoje būtų antra po konservatorių, tad gali pareikalauti ir daugiau įtakos. Šiuo metu „Tvarka ir teisingumas“ jau turi mero pavaduotojo postą.
Klaipėdoje koalicijos pokyčių taip pat neturėtų įvykti – Liberalų sąjūdžio vadovaujamoje koalicijoje yra ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai, o du Darbo partijos atstovai pasiskelbė opozicine frakcija. Susijungus šioms frakcijoms, jei neįvyks kokių nors netikėtumų, gali būti pageidavimų gauti ir mero pavaduotojo postą. Šiuo metu Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pavaduotojai yra liberalas Artūras Šulcas ir socialdemokratas (tačiau atsiskyręs nuo likusių partijos narių) Vytautas Čepas.
Vis dėlto kai kuriuose Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ miestų ar rajonų skyriuose bei savivaldybių tarybose gali būti ir nepaklūstančių bendrai jungimosi iniciatyvai. Ypač mažesnėse tarybose vietos politikai gali jaustis labai savarankiški ir svarbūs, o asmeniniai santykiai – per daug jautrūs, kad būtų galima lengvai formuoti bendras grupes.
