K. Papoulias siūlys Graikijos valdymą toliau patikėti technokratų vyriausybei, tačiau su tuo greičiausiai nesutiks kairiųjų pažiūrų partijos.
Parlamento rinkimus laimėjusioms Graikijos partijoms nesugebant susitarti dėl naujos vyriausybės, padėtį mėgina gelbėti šalies prezidentas 82-ejų Karolos Papoulias. Antradienį jis mėgins įkalbėti partijas pasitraukti ir leisti technokratų vyriausybei gelbėti šalį nuo gresiančio bankroto. Tačiau tokį prezidento siūlymą iš anksto atmetė kairieji politikai, pageidaujantys naujų rinkimų.
Trijų partijų – konservatorių „Naujosios demokratijos“, kairiųjų „Syriza“ ir socialistų „Pasok“ – lyderiai aklavietėje atsidūrė iškart po to, kai paaiškėjo gegužės 6 dieną įvykusių rinkimų rezultatai. Antradienį 13 val. (Lietuvos laiku) jie susitiks su prezidentu K. Papoulias, kuris pasiūlys būdą, galintį padėti išspręsti politinę krizę, iš naujo įžiebusią spekuliacijas, kad Graikijos dienos euro zonoje jau suskaičiuotos.
Po parlamento rinkimų Graikijos politinės partijos pasidalino į dvi stovyklas – taupymo šalininkus ir priešininkus. Esant tokiam susipriešinimui, nė viena pusė nepajėgi suformuoti stabilios koalicijos. Taupymo priešininkams ir šalininkams nesusiderėjus dėl naujos vyriausybės, šalies prezidentas privalės paskelbti apie naujus rinkimus, įvyksiančius birželį.
Didžiausia taupymo priešininkė – radikalių kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“ – šiuo metu pirmauja visuomenės nuomonės apklausose. Šios partijos nariai tvirtina, kad prezidento planas ir toliau patikėti šalies valdymą technokratų vyriausybei yra nieko vertas – mat ši įgyvendintų „drakoniškus“ pensijų ir atlyginimų karpymus, kurių reikalauja tarptautiniai skolintojai, bet kuriems priešinasi šalies rinkėjai.
„Mes dalyvausime susitikime. Tačiau mes laikomės savo pozicijos. Mes nenorime jokios taupymo politikos, net jeigu ją ir vykdytų ne politikai“, – pabrėžė „Syriza“ atstovas spaudai Panos Skourletis.
Socialistų lyderis ir buvęs Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos palaiko prezidento siūlymą šalies valdymą toliau patikėti technokratams, tačiau abejoja, ar tokį planą pavyks įgyvendinti. „Turėti technokratų vyriausybę nenormalu, bet atsidūrus tokioje aklavietėje, mes turime su tuo sutikti, – sakė E. Venizelos. – Viskas labai sudėtinga. Aš nenusiteikęs optimistiškai“.
Nuosaikesnės „Demokratinės kairės“ lyderis Fotis Kouvelis turi užtektinai vietų parlamente, kad galėtų pasisiūlyti sudaryti daugumą kartu su partijomis, pasisakančiomis už taupymo politiką. Tačiau jis atsisakė jungtis prie koalicijos be radikaliosios „Syriza“ ir patikino prieštaraujantis prezidento pasiūlymui. „Aš sakiau prezidentui, kad technokratų vyriausybė reikštų tai, kad politikai susimovė“, – dėstė F. Kouvelis.
Europa sulaužė tabu
Tuo metu pirmadienį Briuselyje susirinkusių euro zonos finansų ministrų ir kitų aukštų pareigūnų buvo klausiama, ar Graikija gali ir toliau naudotis euru bei susitarti dėl išlygų, kurios sušvelnintų finansinės paramos sąlygas. Panašu, kad euro zonos ministrų pozicija tampa šiek tiek švelnesnė.
Euro grupės vadovas Jeanas-Claude’as Junckeras pareiškė, kad nauja Graikijos vyriausybė galėtų kelti klausimus dėl terminų, kada turi būti įgyvendinti kai kurie taupymo planai, jeigu iš principo laikysis įsipareigojimų juos įgyvendinti.
„Graikijos vyriausybė turės aiškiai pademonstruoti, kad yra įsipareigojusi laikytis numatytos programos. Tuomet, jeigu bus išskirtinių aplinkybių, mes neatmesime galimybės apie tai diskutuoti, – sakė J. C. Junckeras. – Bet kokiu atveju, esminiai pokyčiai nebus įtraukti“.
J. C. Junckeras taip pat griežtai paneigė spekuliacijas, kad Graikija galėtų palikti euro zoną: „Aš negaliu net sekundę įsivaizduoti Graikijos paliekančios euro zoną. Tai yra nesąmonė. Tai yra propaganda“.
Vis dėlto apžvalgininkai pastebi 180 laipsnių kampu „apsisukusią“ Briuselio poziciją – Europos pareigūnai sulaužė tabu ir atvirai diskutavo apie Graikijos narystę euro zonoje, nors anksčiau visais įmanomais būdais vengdavo šio klausimo.
„Mes norime, kad Graikija liktų euro zonoje ir mes tikimės, kad Graikija liks euro zonoje… Bet ji privalo gerbti savo įsipareigojimus, – atsakydama į žurnalistų klausimus sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Pia Ahrenkilde Hansen, nors anksčiau nuo atsakymo būtų išsisukusi. – Graikijos ateitis – jos pačios rankose. Jai spręsti, kaip elgtis“.
Savo ruožtu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble užsiminė, kad euro zona pajėgtų atlaikyti kokios nors valstybės pasitraukimą iš euro zonos.
Spaudimą graikams dar labiau padidino Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso: „Jeigu klubo narys negerbia klubo taisyklių, būtų geriau, kad jis tą klubą paliktų. Tai galioja bet kokiai organizacijai ar projektui“. Tiesa, J. M. Barroso atstovas spaudai vėliau patikslino, kad šis komentaras nebuvo taikomas specialiai Graikijai, jį esą reikėjo suprasti bendrąja prasme.
