Miesto Savivaldybė žengė didesnį žingsnį, kad būtų išspręsta paviršinių lietaus nuotekų problema: Tarybai sutikus, rengs miesto paviršinių (lietaus) nuotekų infrastruktūros specialųjį planą. Tikimasi, kad jis neliks gulėti stalčiuje, o bus atlikti ir tam tikri konkretūs kapitalinio remonto darbai.
Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sako, kad neturint paviršinių nuotekų infrastruktūros specialiojo plano šių tinklų rekonstrukcija nebūtų galima. A.Repšio nuotr.
Rengs specialųjį planą
Tokio plano tikslas – išanalizuoti ir įvertinti esamą lietaus vandens surinkimo bei valymo infrastruktūrą. Įvertinus esamą būklę, bus numatytas rekonstrukcijos poreikis, parinkti ekonomiškai ir techniškai efektyvūs sprendiniai.
Šie įrenginiai senojoje Panevėžio dalyje yra susidėvėję, o daugelyje naujų miesto teritorijų jų infrastruktūra tinkamai nė neišplėtota.
Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sako, kad Panevėžyje yra daug suplanuotų naujų teritorijų – apie 800 hektarų. Naujoms gatvėms reikalingi ir lietaus nuotekų tinklai. Todėl norima parengti viso miesto paviršinių nuotekų infrastruktūros specialųjį planą, kuriame būtų numatyta, kur turėtų būti įrengti kolektoriai ir panašūs svarbūs dalykai. S. Matulio tikinimu, neturint tokio plano negalima šių tinklų rekonstrukcija. Tad planas būtų pati problemos sprendimo pradžia.
Kada ir kokie būtų žengiami kiti žingsniai, kol kas nežinoma.
Pinigų planui rengti Savivaldybei pavyko sutaupyti sėkmingai įgyvendinant kitą ES lėšomis finansuojamą projektą – „Panevėžio miesto teritorijų planavimo dokumentų parengimas, II etapas“. Sutaupytus kiek daugiau nei 158 tūkst. litų nuspręsta skirti dar vienam reikalingam planui parengti.
Jis turėtų būti parengtas iki kitų metų vasario 25 dienos.
Per kelis dešimtmečius nusidėvėjo
Kad mieste būtina atnaujinti lietaus nuotekų tinklus, tampa akivaizdu po kiekvienos smarkesnės liūties: kai kurios vietos patvinsta, vanduo užlieja gyventojų namus, gadina turtą.
Pasak Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus, lietaus nuotekų tinklai klojami, kai tiesiamos naujos gatvės. „Šie tinklai, kaip ir kiekvienas daiktas, dėvisi, jų būklė negerėja“, – teigia vedėjas.
Šiuo metu lietaus nuotekų tinklus – o jų mieste daugiau nei 200 kilometrų, – prižiūri „Panevėžio gatvių“ įmonė. Pasak jos vadovo Gintaro Petrausko, dalis tinklų tiesti prieš tris ar net keturis dešimtmečius, ir visą tą laiką nebuvo atnaujinti. „Jų būklė daugiau bloga nei gera“, – konstatuoja G. Petrauskas.
Yra nemažai vietų, kur šie tinklai itin smarkiai nusidėvėję. Bene daugiausia bėdų dėl jų būna pramoniniuose rajonuose, tačiau problemų neišvengiama ir privačių namų kvartaluose, kur naudota atvira griovių sistema (daug kur tuos griovius gyventojai tiesiog užpylė arba jie užžėlė).
Pasak G. Petrausko, tvarkomi įvairūs gedimai, įgriuvos, išplovos, bet kapitalinis remontas neatliekamas. Pastaraisiais metais lėšos šiems darbams gerokai apkarpytos, tad pinigų vargiai užtenka net paprasčiausiam valymui. „Panevėžio gatvių“ vadovo teigimu, anksčiau dar leista naudoti Kelių direkcijos lėšas, tačiau pernai nebeliko ir tokios galimybės.
G. Petrauskas tikisi, kad rengiamas specialusis planas nenuguls valdininkų stalčiuose – bus imtasi ir tikrų tvarkymo darbų. Net jei tai nebus pigu – kainuos milijonus.
Daiva SAVICKIENĖ
