Puškonių kaimo gyventojams viešai prakalbus, jog vos už kelių šimtų metrų įsikūrusi „Čevaitos“ skerdykla gyvulių atliekas tiesiog išmeta į laukus, nuo vakar įmonės veikla sustabdyta. Skerdyklą kontroliuoti privalantys aplinkosaugininkai bei veterinarijos tarnybos specialistai gūžčiodami pečiais teisinasi, jog tetikrinantys įmonės dokumentus ir į laukus nesidairantys. Už „Čevaitos“ tvoros pakastos gyvulių atliekos netapo kliūtimi bendrovei praėjusiais metais gauti netgi sertifikatą, patvirtinantį, jog skerdykla atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus. Buvęs „Čevaitos“ savininkas, vienas iš įmonės įkūrėjų ryžosi atskleisti tai, apie ką dabartinis įmonės vadovas ir ją kontroliuojančių tarnybų specialistai dėl jiems naudingų priežasčių linkę nutylėti.
Nusipirko su
atliekomis
Puškonių gyventojams prabilus apie šalia skerdyklos besimėtančias gyvulių atliekas – kaukoles, iš žemių kyšančius ragus bei kanopas, vakar į „Čevaitą“ viena po kitos važiavo tikrintojų komisijos, o į skerdyklą atvežtos šešios karvės laikinai išvengė mirties – įmonės savininkas ir direktorius Česlovas Kalunda pareiškė kol kas tiesiog neturįs nuotaikos organizuoti darbą.
Verslininkas vakar mielai vedė svečius į užlygintus laukus už skerdyklos. Apie tai, kad juose ką tik buvo dirbama, bylojo sukasta žemė. Č.Kalunda neslėpė, jog čia pat už jo skerdyklos, netgi jo paties nuomojamoje žemėje iškastoje duobėje dar antradienį styrojo galvijų ragai, kanopos, galvos. Tačiau vyriškis ginasi, jog jo įmonės pašonėje išverstos atliekos – iš „Čevaitos“ skerdyklos.
„Nuo senų laikų čia taip. Kai prieš porą metų iš buvusios žemės ūkio bendrovės nupirkau skerdyklą, tos atliekos čia jau gulėjo“, – „Sekundei“ aiškino Č.Kalunda. Tvarkyti tai, kas liko iš paskerstų gyvulių, verslininkas tikino neva neturėjęs teisės – 5 hektarų teritoriją aplink skerdyklą išsinuomavęs tik rudenį. „Buvo pašalas, šlapia, nieko daryti negalėjau. Nepagalvojau, kad dėl to galiu turėti nemalonumų. Dabar jau pradėsime žemę dirbti“, – trumpai kalbėjo verslininkas.
Pasijuto auka
Tik kilus skandalui dėl neutilizuojamų, dvokiančių ir šunų bei paukščių tampomų atliekų skerdyklos savininkas antradienį suskubo tvarkytis – iškasęs iš žemės galvijų galvas sukrovė į skerdyklos šaldytuve esančius konteinerius, paruoštus išvežti į specialią įmonę Rietave, kurioje pagal nustatytą tvarką naikinamos visos gyvulių atliekos, išskyrus skrandžių turinį.
Po skerdyklos teritoriją vedžiodamas Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėją Juozą Sederevičių bei žurnalistus Č.Kalunda aiškinosi esąs šmeižto auka – neva jį apskundė buvusi darbuotoja Aldona Mikšienė. „Jokių konfliktų su ja neturėjau. Savo noru pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui iš darbo sausį išėjo. Nė su niekuo ji nesueina, visus skundžia, konfliktiškas žmogus yra“, – apie 1,5 metų pas jį išdirbusią valytoją kalbėjo darbdavys.
Šiuo metu įmonėje darbuojasi 9 žmonės. Č.Kalunda neslėpė, jog dauguma jų tegauna minimalų darbo užmokestį.
Pasiteiravus, kiek per dieną įmonėje paskerdžiama galvijų, už verslininką suskubo atsakyti J.Sederevičius. Anot jo, per dieną mirtis „Čevaitoje“ ištinka 4-5 raguočius. J.Sederevičiaus teigimu, per 2006-ųjų paskutinį ketvirtį įmonėje paskersti 533 galvijai, utilizuota 16,5 tonos atliekų. Per šių metų pirmuosius du mėnesius – 261, išvežta utilizuoti 12,6 tonos atliekų.
Inspektoriui –
papeikimas
Vakar laikinai sustabdę „Čevaitos“ veiklą veterinarijos specialistai jau šiandien ketina leisti ją atnaujinti. „Pagal patikrintus dokumentus nematyti, kad būtų slepiamos atliekos. Įmonės savininkui surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas tik dėl galimo užkrečiamų ligų paplitimo. O iš kur atliekos atsirado šalia skerdyklos teritorijos, dokumentuose nematyti ir jau ne mūsų reikalas. Man irgi keista, kad dokumentiškai viskas gerai, o laukuose mėtėsi galvos“, – nuo tolesnio tyrimo atsiribojo J.Sederevičius. Anot jo, Č.Kalundai gresia bauda nuo 500 iki 1000 litų.
J.Sederevičiaus teigimu, „Čevaita“ veterinarijos tarnybos specialistų nesant skundų tikrinama keturis kartus per metus. Pažeidimų kontrolieriai iki šiol nebuvo aptikę. „Atvažiuojam, apžiūrim, patikriname šaldytuvus, dokumentus. Negi mes eisime dar 100 metrų į laukus? Skundų nesame niekada gavę. O jei norės – bet ką ir paslėps“, – verslininko sąžine rėmėsi J.Sederevičius.
Keletą metų, kaip tvirtino Č.Kalunda, paskerstų galvijų atliekos mėtėsi už skerdyklos tvoros, nuo jų sklidęs dvokas bei ratus sukantys varnų pulkai bei šunys vis dėlto nebuvo kliūtis 2006-ųjų rudenį įmonei gauti sertifikatą, įrodantį, kad skerdykla atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Atliekų kaimynystėje veikiančiai skerdyklai svarbų dokumentą išdavė Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.
Vis dėlto vakar pavakare išplatintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešime spaudai teigiama, jog „Čevaitos“ veikla sustabdyta dėl grubių veterinarijos sanitarijos reikalavimų pažeidimų – ignoruodama atliekų utilizavimų tvarką, dalį gyvulių atliekų skerdykla laikė nuosavoje žemėje. Pasak Panevėžio apskrities VMVT vadovo V.Kontauto, skerdykloje nuolatinę kontrolę atliekantis inspektorius privalėjo žinoti apie šiuos utilizavimo pažeidimus, todėl jam už aplaidumą skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Ištrauktosios dar su oda
Kartą per metus „Čevaitą“ tikrina ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai. Paskutinį kartą jų vizito įmonė buvo sulaukusi praėjusių metų spalio 6-ąją. „Tikrindami apeiname viską. Jo teritorija aptverta, nekilo mintis apvaikščioti ir daugiau“, – aiškino departamento Panevėžio rajono agentūros vedėjas Antanas Gailiušis. Nors kitas patikrinimas buvo numatytas tik gegužę, tačiau kilus skandalui dėl skerdyklos pašonėje besimėtančių atliekų aplinkosaugininkams į „Čevaitą“ teko vykti vakar.
„Dar yra ką patvarkyti – liepėme iki pirmadienio sulyginti laukuose kalniukus, gal tada dar iš žemės kaulų išlįs“, – kalbėjo A.Gailiušis.
Aplinkosaugininkas patvirtino, kad už skerdyklos tvoros užkastos atliekos galėjo būti toli gražu ne kelerių metų senumo, kaip gynėsi Č.Kalunda.
„Kai kurios iš žemės ištrauktos dar su oda, tai gal dar ne tokios senos. Norėjo žmogus sutaupyti po žemėmis užkasdamas, o kaip išėjo – dabar baudoms teks sumokėti daugiau“, – pastebėjo A.Gailiušis.
Įtarę, kad dėl skerdyklos teritorijoje esančių netvarkingų vandens valymo įrenginių gali būti teršiama aplinka, aplinkosaugininkai paėmė ir vandens mėginius, tačiau ar jame esančios organinės medžiagos neviršija nustatytos normos, paaiškės po savaitės. Už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą aplinkosaugininkai bendrovei gali skirti nuo 300 iki 4000 litų baudą.
„Mes linkę bausti į didesnę pusę“, – teigė A.Gailiušis.
Plačiau skaitykite kovo 29 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Č.Kalundos (kairėje) įmonę privalantis kontroliuoti J.Sederevičius pripažino, jog su skerdyklos direktoriumi laiką leidžia medžioklėse.
