Sugadintas prekės ženklas.
Skaičiuojant tik aritmetiškai, skęstantis „Snoras“ neturėtų padaryti didelės žalos nei bankų sistemai, nei valstybės finansams. Sunkiau įvertinti, kokią įtaką padarys išaugusi baimė ir sumažėjęs pasitikėjimas bankais.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad apdraustų indėlių suma „Snore“ siekia apie 4,8 mlrd. litų. Tuo tarpu balanse nurodytas banko turtas spalio 1 dieną siekė 8,14 mlrd. litų. Įvertinus tai, kad turtas, kaip įtariama, buvo išpūstas daugiau nei milijardu litų, įsipareigojimams patenkinti vis tiek lieka apie 7 mlrd. litų turto.
Gali būti, kad tikroji „Snoro“ turto vertė nuo nurodytos ataskaitoje skiriasi daugiau nei milijardu litų. Juolab kad jau užsimenama, jog milijardas – pernelyg optimistinis skaičius. Tačiau, Finansų ministerijos duomenimis, menkai tikėtinas scenarijus, kad turtas buvo išpūstas tiek, jog prireiktų injekcijų iš valstybės kišenės.
„Snoras“ nebuvo aktyvus žaidėjas ir tarpbankinėje rinkoje – joje šiam bankui suteikta 79,4 mln. litų paskolų. Tai – pernelyg menkas skaičius, kad padarytų didelę įtaką šiai rinkai.
Nuostoliai kreditoriams
Vis dėlto „Snoro“ pertvarka neapsieis be neigiamų pasekmių. Dalis kreditorių patirs nuostolių, jeigu jie „Snore“ laikė daugiau nei 100 tūkst. eurų (tokia suma yra apdrausta), ir banko turto nepakaks padengti visiems įsipareigojimams. Kokie bus šie nuostoliai – paaiškės nustačius tikrąją „Snoro“ turto vertę.
Planuojama apdraustus „Snoro“ įsipareigojimus klientams perkelti į vadinamąjį „gerąjį“ banką. Į jį turėtų būti perkeltas ir atitinkamos vertės turtas. „Blogajame“ banke likę įsipareigojimai klientams bei turtas. Pasitvirtins įtarimai, kad tikrasis „Snoro“ turtas vertas apie milijardu litų mažiau, įsipareigojimai viršytų turtą 250 mln. litų. Jei turto vertė – dar mažesnė, atitinkamai daugiau nuostolių patirtų kreditoriai.
Didžiausias „Snoro“ įsipareigojimas vienam klientui praėjusių metų pabaigoje siekė 199 mln. litų. Tai galėjo būti fizinis asmuo, paslaugų arba prekybos įmonė. Prieš nacionalizavimą 200 įmonių „Snore“ turėjo 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) viršijančius indėlius.
Taigi, nors sisteminės rizikos greičiausiai pavyks išvengti, atskiroms įmonėms ar gyventojams „Snoro“ pertvarka bus skausminga. Žalos padarys kritęs pasitikėjimas bankais ir pabrangusios paskolos. Jeigu gyventojai pasiduos panikai ir puls atsiiminėti indėlius iš kitų bankų, pastariesiems teks galvoti, kaip išsaugoti indėlininkus ir pritraukti lėšų.
„Gerasis“ bankas taip pat greičiausiai neišvengs dalies indėlininkų atakos, taigi jam teks spręsti, iš kur gauti pinigų indėliams grąžinti. Šį banką bus stengiamasi kuo greičiau parduoti, tačiau neaišku, kaip greitai pavyks rasti pirkėją. Tokiu atveju į „gerojo“ banko akcijas gali investuoti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Iš karto po „Snoro“ nacionalizavimo tarptautinėse rinkose šiek tiek padidėjo Lietuvos obligacijų pelningumas, padidėjo ir draudimo nuo nemokumo kaina. Kaip kreditoriai vertins Lietuvą ir už kokią kainą kitąmet valstybei pavyks pasiskolinti, irgi priklausys nuo to, kaip bus susitvarkyta su „Snoro“ problemomis.
Kaip išsipūtė turto vertė
Vertinant paviršutiniškai „Snoro“ rezultatus, Lietuvos banko sprendimas nacionalizuoti banką gali atrodyti netikėtas ir keistas. Mat „Snoro“ bankas net ir per krizę dirbo pelningai, nors tuo metu daugelis kitų Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų skaičiavo nuostolius. Pastarieji atsirado padarius atidėjimus blogoms paskoloms padengti.
Dabar galima teigti, kad „Snoras“ per krizę nepakankamai įvertino riziką. Tiesa, padaręs atidėjimus negrąžinamoms paskoloms „Snoras“ būtų turėjęs didinti kapitalą. Ko gero, per krizę šiam bankui tai būtų buvusi per sudėtinga užduotis.
Tad rezultatams pagerinti bankas ėmėsi žongliruoti turto verte. Pavyzdžiui, iš „Snoro“ 2010 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto matyti, kad 2010 m. kovo mėnesį bankas gavo 10 mln. dolerių (25,5 mln. litų) užmokestį už suteiktas konsultacines paslaugas.
„Bankas suteikė klientui konsultacines paslaugas, susijusias su investicinėmis galimybėmis dėl banko buvusio kliento paskolos restruktūrizavimo ir optimizavimo. Konsultacinės paslaugos buvo suteiktos per 2010 m. pirmąjį pusmetį“, – teigiama dokumente.
Abejonių kelia ir 2010 m. „Snoro“ finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodomas faktas, kad 2009 m. „Snoro“ grupė ir bankas uždirbo 61 mln. 377 tūkst. litų iš naujo įvertinęs paskolos, suteiktos sportinių automobilių kompanijai „Spyker Cars“, konvertavimo į bendrovės akcijas teisę.
„Šios paskolos, siekiančios 56 mln. 523 tūkst. litų, buvo parduotos „Fleming Ltd.“ už 117 mln. 900 tūkst. litų su atidėtu mokėjimu iki 2011 m. gruodžio 28 d. su 6 proc. metinėmis palūkanomis. Kaina nustatyta remiantis „Spyker Cars“ akcijų kaina rinkoje atsiskaitymo dieną (2009 m. gruodžio 30 d.), kuri siekė 2,1 euro už akciją, nes šios paskolos turėjo konvertavimo galimybę į akcijas“, – teigiama dokumente.
Atlikęs šį sandorį bankas pasididino savo turtą, nors realiai jokių pinigų negavo – mokėjimas buvo atidėtas. Sandorį galėjo palengvinti ir tai, kad pagrindinis „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas buvo susijęs su paskolą gavusia „Spyker“ bendrove.
Kitas pavyzdys. 2008 m. liepos 1 dieną „Latvijas Krajbanka“, priklausantis „Snorui“, klientui suteikė 12 mln. 306 tūkst. litų vertės paskolą, o kaip užstatą paėmė jachtą. Atlikus keletą veiksmų, formalus kliento įsipareigojimas bankui išaugo daugiau nei pusantro karto. Tada jachta buvo perimta iš kliento ir įvertinta daugiau nei 20 mln. litų. Taip banko turtas ataskaitose išaugo.
„2009 m. klientas pradėjo nebemokėti paskolos įmokų, 2009 m. rugpjūčio 14 dieną su klientu buvo pasirašytas susitarimas dėl papildomų baudų taikymo. Buvo nustatyta fiksuota 5 mln. 817 tūkst. litų bauda už bet kokį paskolos mokėjimo pradelsimą daugiau nei 30 dienų“, – teigiama „Snoro“ ataskaitoje.
Klientas lengva ranka pasirašė sutikimą mokėti baudą, prilygstančią pusei paskolos. Bankas su klientu taip pat susitarė, kad, pakartotinai nesumokėjus paskolos dalies ar palūkanų daugiau nei 30 kalendorinių dienų, „Latvijas Krajbanka“ turės teisę taikyti sankcijas pakartotinai. Be to, susitarime numatyta, kad „Latvijas Krajbanka“ gali perimti užstatytą jachtą, o skolininkas – kompensuoti visas išlaidas bei išlaidas, susijusias su užstato perėmimu.
„Klientas vėl laiku nesumokėjo paskolos dalies/palūkanų, todėl susitarimas įsigaliojo. Pagal susitarimą, klientui buvo suteikta galimybė parduoti jachtą ir taip grąžinti nesumokėtą paskolos likutį bei sukauptas palūkanas. Tačiau klientui nepavykus to padaryti, jachta buvo perimta ir įregistruota „Latvijas Krajbanka“ vardu“, – toliau rašoma ataskaitoje.
Siekiant įvertinti atsiperkamąją jachtos vertę, tarptautinė turto vertinimo bendrovė esą atliko jachtos įvertinimą ir nustatė 22 mln. 614 tūkst. vertę. Vėliau jachta buvo įvertinta tokia suma, kurią klientas buvo skolingas bankui, – 20 mln. 804 tūkst. litų.
Kaip teigiama dokumente, perimant užstatą, kliento nesumokėta paskolų ir palūkanų suma bankui siekė 8 mln. 978 tūkst. litų, baudų ir įsipareigojimų suma – 11 mln. 631 tūkst. litų, o išlaidos, susijusios su užstato perėmimu, – 195 tūkst. litų.
Po šių operacijų 12,306 mln. litų turtas (suteikta paskola) pavirto 20,8 mln. perimtu turtu.
