Lauk ir kentėk
Nors sveikatos apsaugos sistema stengiasi orientuotis į žmonių poreikius, vizito pas gydytoją vis dar tenka laukti po keletą mėnesių. Priežasčių šiai absurdiškai situacijai daugybė, tačiau ne tik mūsų tautiečiai turi taikytis su ilgomis eilėmis, nekantriausieji guodžiami, jog tai įprasta ir Vakarų valstybėse.
Mūsiškiai, aišku, ne visada linkę pasiduoti tokiai tvarkai. Skausmas nelaukia gydytojo paskirtos dienos ir verčia ieškoti teisybės.
Nepakeliamo kelio ir peties sąnarių skausmo neiškentė ir panevėžietis pensininkas Gintaras Pavilionis. Jo bėdos prasidėjo dar lapkričio pradžioje, bet joms galo vyriškis vis dar nemato. To priežastis – eilės Panevėžio konsultacijų poliklinikoje.
Iš pradžių pas savo šeimos gydytoją ieškojęs skausmo priežasčių, pensininkas dar taikstėsi su paskirtais apsilankymais kas kelias savaites. Tačiau apsilankyti pas ortopedą paskirtas laikas pensinio amžiaus žmogų galutinai išmušė iš vėžių. Savo eilės pas gydytoją ligonis turės laukti du mėnesius.
„Tai dabar lauk du mėnesius ir kentėk. Aišku, jeigu būčiau koks kietas verslininkas, tai ne aš apie juos šokinėčiau, bet jie apie mane. Kokia dabar sukurta medicinos reforma?! Matyt, dar kentės ne vienas pacientas ir ne vienas lietuvis“, – skundėsi į sveikatos sistemos pinkles patekęs panevėžietis.
Laukiančiam savo eilės vyriškiui įtarimai kyla dėl ant peties atsiradusio gumbelio. Tačiau reumatologas diagnozavo raumenų surambėjimą. Todėl dėl nerimtos ligos, kaip teigė G.Pavilionis, jo skausmo židinys skubiai nebuvo apžiūrėtas – teko laukti.
Eilė labai sutrumpėjo
Tik miegoti neleidžianti bėda paskatino G.Pavilionį ieškoti greitesnės pagalbos. Dėl šios problemos „Sekundė“ kreipėsi į Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoją Konsultacijų poliklinikos reikalams gydytoją Ramunę Paliokaitę.
Medikė, išklausiusi panevėžiečio skundą, sutiko paieškoti greitesnių galimybių. Dažnai, pasak R.Paliokaitės, vizitą pas reikalingą gydytoją galima priartinti pasiteiravus, ar nėra išsibraukusiųjų iš prisiregistravusiųjų sąrašo.
Tokia išeitis, pasirodo, ir buvo tinkamiausia, kad G.Pavilioniui skausmą tektų kęsti trumpiau. Artimiausią vietą pas paskirtą ortopedą buvo galima rasti netgi po šešių dienų.
Pats pensininkas į tokį sprendimą pažiūrėjo įtariai: „Pats faktas, kad korespondentams įsikišus problema taip greitai buvo išspręsta, rodo šios sistemos neskaidrumą. Jie juk bando išsisukti iš susidariusios situacijos“.
Kalta ir visuomenė
Su tuo, kad eilės prie gydytojų kabinetų – didžiulė sveikatos apsaugos spraga, sutinka ir gydytoja R.Paliokaitė. Kad vizito pas medikus reikia laukti kelis mėnesius, pasak jos, lemia nemažai priežasčių. Viena jų – naujos medicinos sistemos nenorinti suprasti visuomenė.
Kaip teigė gydytoja, pacientai dar neatprato nuo ankstesnės tvarkos, kai užtekdavo vos keleto minučių pas gydytoją ir būdavo paskiriamas gydymas. Dabartinės modernios technologijos ir tobulėjanti diagnostika priverčia ligonius apsukti nemažą ratą gydymo įstaigoje. „Gydymo kokybė tobulėja, bet laiko tenka sugaišti“, – kalbėjo R.Paliokaitė.
Kita priežastis – nepasitikėjimas šeimos gydytoju. Jau dešimt metų žmones bandoma įtikinti, kad šis specialistas – svarbiausias bet kokios ligos konsultantas. O ligoniai, medikės teigimu, vis dar juos laiko nemokšomis ir primygtinai reikalauja chirurgo, kardiologo ar kito specialisto.
„Mūsų visuomenė turi pagaliau suprasti, kad kiti specialistai tik siunčia tyrimų atsakymus svarbiausiam paciento konsultantui – šeimos daktarui. Jis stebi ligą ir sprendžia, reikia kitų specialistų pagalbos ar ne“, – tvirtino R.Paliokaitė. Bet žmonės, anot jos, to nesupranta ir reikalauja siuntimų, dėl to kartais ir be reikalo gaišinamas medikų laikas – taip ir eilės susidaro.
Patys gydytojai, pašnekovės teigimu, dabar bijo neduodi siuntimų – virš jų galvų kabo Damoklo kardas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Norėdami apsidrausti, medikai reikia ar nereikia siunčia pacientus pas kitus specialistus.
Gydytoja R.Paliokaitė apgailestavo, kad medikams užkrovus tokią atsakomybės naštą, pacientai per mažai žino apie savo pareigas. Dėl to taip pat susidaro eilės – žmonės užsiregistruoja pas daktarą, bet persigalvoję nesusipranta apie tai pranešti. Jei pacientai susimąstytų apie kitiems reikalingas medikų konsultacijas, tai, pasak R.Paliokaitės, eilės tikrai sumažėtų.
Dėl žmonių užgaidų, anot jos, prie kai kurių medikų nusidriekia eilė. Dažnai renkamasi tik patinkantis daktaras, nekreipiant dėmesio, kad kiti tos srities specialistai laisvesni.
Vakariečiams jau įprasta
Problemų sveikatos apsaugoje atsiranda ir dėl visos sistemos tvarkos. Įvairiais įstatymais ir reikalavimais suvaržyti gydytojai kartais tiesiog privalo gaišti ligonių laiką. Itin daug sunkumų kyla su kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarka. Paskiriant kai kuriuos medikamentus, pasak R.Paliokaitės, būtina ligonius siųsti atlikti tyrimų, o prie jų susidaro didžiulės eilės.
Ilgos eilės prie medikų kabinetų susidaro ir dėl gydytojų trūkumo, – nurodė Sveikatos apsaugos tarnybos vedėjas Mindaugas Burba. Likę specialistai turi dirbti ilgiau ir priimti daugiau nei nustatyta ligonių.
Ilgos eilės, anot vedėjo, – ne tik mūsų šalies problema. Daugeliui Vakarų valstybių taip pat nepavyksta jų išvengti. Tačiau ten, M.Burbos teigimu, gydytojo apžiūros jau įprasta laukti net iki pusės metų.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. Kad didžiulės eilės prie gydytojų kabinetų –
didžiulė sveikatos apsaugos sistemos spraga, gydytoja R.Paliokaitė neneigia,
tačiau ji tvirtina, jog gydymo kokybė tobulėja.
