Dalis prancūzų į skalūnines dujas žvelgia kaip į grėsmę.
JAV viešėdamas energetikos ministras Arvydas Sekmokas džiaugėsi, kad skalūninių dujų yra ir Letuvoje, o šios dujos, kurių gausu ir Lenkijoje, keičia pasaulio dujų rinką. A. Sekmokas žadėjo padaryti viską, kad skalūninių dujų išgavimas Lietuvoje taptų realybe.
Vis dėlto gali būti nelengva pasiekti šiuos tikslus. Praėjusią savaitę Prancūzijos parlamentas uždraudė ieškoti šalies teritorijoje skalūninių dujų. Tiesa, uždrausta tik viena technologija – į vandenį maišant chemikalus. Bet tai yra vienintelė ekonomiškai naudinga technologija. Prancūzų politikai mano, kad tokia technologija yra neekologiška – esą chemikalai gali patekti į gruntinius vandenius. Be to, bijoma, kad nepavyks išgauti visų dujų ir dalis jų (metanas) gali patekti į gruntą arba į atmosferą. Į skalūnines dujas įtariai žiūrima ir Vokietijoje. Kol kas ten vyksta diskusijos, bet ekspertai nuogąstauja, kad ir vokiečių politikai gali uždrausti išgauti skalūnines dujas.
Lenkijoje, kur taip pat yra skalūninių dujų išteklių, taip pat baiminamasi, kad Europos Komisija gali visoje Europoje uždrausti tokio tipo dujų paieškas. „Tai butu lenkų svajonių [apie nepriklausomybę nuo rusiškų dujų] pabaiga“, – rašo „Dziennik Gazeta Prawna“.
Žymus pasaulio geologas Janas Krasonas šiame dienraštyje tvirtino, kad už prancūzų parlamentarų sprendimo stovi atominės energetikos lobistai ir „Gazprom“. Pasak geologo, Prancūzijoje net 80 proc. elektros pagaminama atominėse jėgainėse ir joms konkurencija nereikalinga. Savaime aišku, kad tokia konkurencija nereikalinga ir Rusijos dujų milžinui. Šiandien „Gazprom“ teikia ES šalims net 40 proc. reikalingu dujų. Ir turi planų teikti dar daugiau („Nord Stream“ dujotiekis).
Lenkija nori, kad skalūninių dujų paieška ir gavyba gautų bendro Europos Sąjungos projekto statusą. Kaip pažymi lenkų žiniasklaida, lenkai nori pasiekti šį tikslą per savo pirmininkavimo ES laikotarpį (nuo šių metų liepos 1 iki metų pabaigos).
Tačiau Ūkio ministerijos Maciejus Kalinskis dienraščiui„Rzeczpospolita“ teigė, kad lenkai neturės daug draugų siekiant tikslo. Mat Briuselyje veikia labai įtakingos grupės, kurios bandys smarkiai apriboti tokio tipo dujų gavybą Europoje. Vis dėl to lenkai mano, kad neliks vieni, ir padės amerikiečiai. Juolab kad JAV skalūninės dujos leido išsivaduoti iš priklausomybės nuo gamtinių dujų. Skalūninių dujų dėka JAV yra dujų eksportuotojos.
Ekonomikos dienraštis „Parkiet“ cituoja lenkų dujininkus, kurie tvirtina, kad šiandien naudojamos technologijos nėra pavojingos aplinkai ir pabrėžia, kad jos nuolat yra tobulinamos. Lenkų dujininkų vadovas (PGNiG) Marekas Karabula dienraščiui aiškino: „Esame nustebinti ir nesuprantame prancūzų sprendimo. Paieškos ir gavybos technologijos per pastaruosius metus smarkai pasikeitė. Dabar jos saugesnės. Aplinkos ministerija nuolat stebi mūsų darbų įtaką aplinkai.“
M. Karabula pridūrė, kad neseniai paskelbtose Aplinkos ministerijos išvadose skelbiama, kad nepastebėta jokio neigiamo poveikio aplinkai.
Dienraščio „Rzeczpospolita“ ekonomikos apžvalgininkas Kuba Kuraszas tvirtina, kad rusai neslepia, jog skalūninės dujos yra grėsmė jų pozicijai Europoje. „Dėl to prancūzų pastangos uždrausti ieškoti ir išgauti skalūnines dujas kelia pasitenkinimo šypsenas dujų milžino būstinėje Maskvoje, – rašo K. Kubaszas. – Jeigu tyrimai dėl dujų gausos Europoje pasitvirtins, tai nusistovėjęs visokių ryšių ir interesų voratinklis gali būti sunaikintas. Taigi nieko nuostabaus, jog Rytų partneriai gali padaryti viską, kad Europa abejotų tokio tipo dujų nauda. Lenkai turi kontroliuoti šį procesą kiekviename žingsnyje“.
Savo straipsnyje apie dujų problemą dienraštis „Rzeczpospolita“ cituoja vieno amerikiečių specialisto, kuris nenorėjo prisistatyti, nuomonę. Jis teigia, kad prancūzų ir vokiečių reakcija rodo, jog jie nelabai supranta, kokios technologijos yra naudojamos ir kaip vyksta darbai: „Gruntiniai vandenys yra 200-300 metrų gylyje, o dujos – apie 3 km gylyje. Nėra galimybės, kad kažkas patektų į požeminius vandenis.“
Triukšmą Lenkijos žiniasklaidoje dėl skalūninių dujų bando raminti ES ekspertė aplinkos klausimais Jesse Scott. Ji lenkų naujienų agentūrai PAP tvirtino, kad praeis bent keletas metų, kol Europos Komisija bent pasiūlys sprendimus dėl skalūninių dujų išgavimo. O kol kas skalūnų dujos yra atskirų šalių, o ne ES reikalas.
Kaip ten nebūtu, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas praėjusį penktadienį aiškiai išsakė Lenkijos poziciją – šalis neatsižvelgs į prancūzų ir vokiečių abejones ir tęs skalūninių dujų paieškas. Premjeras netiesiogiai patvirtino manantis, kad viskas, kas vyksta Prancūzijoje ir Vokietijoje, yra lobizmo pasekmės. „ Aš žinau, kas užsiima lobizmu prieš skalūnų dujas. Prašau nesakyti, kad Europa. Tai žmonės, įstaigos, interesai, kurie Europoje sugeba pasiekti savo tikslus. Vis dėl to Lenkija eis savo keliu“, – agentūrai PAP tvirtino D. Tuskas.
