Medicina išgyvena vieną didžiausių lūžių. Dar prieš porą dešimtmečių daugelis šiandien įprastų medicinos technologijų atrodė kaip mokslinė fantastika: gydytojai naviką gali pasiekti vos kelių milimetrų tikslumu, sunaikinti jį be skalpelio, o dirbtinis intelektas tampa kasdieniu jų pagalbininku.
Medicina keičiasi taip sparčiai, kad neretai pacientams sunku suprasti, kokios gydymo galimybės atsiveria.
Technologijų pažanga nėra tik įspūdingi mokslo pasiekimai – pirmiausia tai galimybė pacientui greičiau pasveikti ir gyventi kokybiškesnį gyvenimą.
Apie tai, kaip naujosios technologijos jau šiandien keičia onkologinių ligų gydymą ir kokios gydymo galimybės laukia artimiausioje ateityje, pasakojo Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis radiologas dr. Aurimas Mačionis, visai neseniai apgynęs daktaro disertaciją „Piktybinių navikų plaučiuose terminė abliacija kontroliuojant kompiuterine tomografija: klinikinio efektyvumo, saugumo ir poveikio kvėpavimo funkcijai tyrimas“.
Pasak mediko, dar visai neseniai plaučių navikų gydymas daugeliui pirmiausia asocijavosi su sudėtingomis chirurginėmis operacijomis. Šiandien vis dažniau taikomi organus tausojantys gydymo metodai, leidžiantys pacientams greičiau grįžti į įprastą gyvenimą.
Vienas jų – terminė abliacija. Tai inovatyvus gydymo būdas, kai į piktybinį plaučių naviką ar metastazę, kontroliuojant kompiuteriniu tomografu, įvedamas zondas, o naviko audinys sunaikinamas šalčiu arba karščiu. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą, tačiau be chirurginio pjūvio – tik per nedidelį dūrio kanalą. Dr. A. Mačionio teigimu, šis gydymas pacientui reiškia kur kas mažesnę traumą organizmui.
„Kadangi nėra pjūvio, komplikacijų rizika gerokai mažesnė nei atliekant klasikines operacijas. Žmonės greičiau grįžta namo, greičiau atsistato jų sveikata ir darbingumas, o net ir kilus komplikacijų, jas dažniausiai lengviau suvaldyti“, – pasakoja dr. A. Mačionis.
Operacija be skalpelio
Gydytojo teigimu, šis metodas jau plačiai taikomas gydant kepenų, inkstų ir kaulų navikus, o plaučių onkologijoje laikomas viena sparčiausiai besivystančių sričių.
Būtent todėl terminės abliacijos galimybėms ir jos poveikiui pacientams gydytojas skyrė savo daktaro disertaciją.
Šį pasirinkimą, anot pašnekovo, nulėmė ir tai, kad intervencinės radiologijos srityje vis dar lieka daug neatsakytų klausimų, kuriuos gali išspręsti tik moksliniai tyrimai.
Disertacijoje dr. A. Mačionis analizavo terminės abliacijos efektyvumą, galimas komplikacijas, procedūros įtaką pacientų gyvenimo kokybei ir vieną svarbiausių rodiklių – kvėpavimo funkcijos išsaugojimą.
Anot jo, gydant plaučių navikus neužtenka vien sunaikinti ligos židinį.
Ne mažiau svarbu pasirinkti tokį gydymo būdą, kuris kuo mažiau pakenktų sveikam plaučių audiniui ir leistų žmogui išsaugoti kuo geresnę gyvenimo kokybę.
„Tenka gydyti labai skirtingos būklės pacientus. Tad vieno gydymo recepto nėra. Kiekvienam pacientui ieškome sprendimo, kuris tuo konkrečiu atveju būtų geriausias“, – pabrėžia gydytojas.
Vieno recepto nėra
Pasak dr. A. Mačionio, šiuolaikinėje onkologijoje vis mažiau vietos lieka universaliems sprendimams.
Kiekvienas pacientas – kitoks, todėl ir gydymo taktika parenkama individualiai, įvertinus ne tik naviko vietą ar dydį, bet ir bendrą žmogaus sveikatos būklę, kvėpavimo funkciją bei gretutines ligas.
Šiandien plaučių navikams gydyti taikomi keli veiksmingi metodai – klasikinė chirurgija, spindulinė terapija ir terminė abliacija.
Kiekvienas jų turi savų privalumų, todėl gydytojai kiekvienu atveju ieško geriausio sprendimo konkrečiam žmogui.
Kartais efektyviausia operuoti, kitais atvejais geresnių rezultatų duoda spindulinė terapija ar terminė abliacija.
Galimybė derinti skirtingus metodus leidžia ne tik veiksmingiau kontroliuoti ligą, bet ir išsaugoti kuo daugiau sveiko plaučių audinio.
Radiologas pabrėžia, kad vienas didžiausių lokalių destrukcinių procedūrų pranašumų – galimybė tausoti organą. Atliekant terminę abliaciją sunaikinamas tik naviko audinys, nepašalinama didelė dalis sveiko plaučio, kaip dažnai nutinka chirurginių operacijų metu. Dėl to pacientai greičiau atsigauna, lengviau grįžta prie įprasto gyvenimo ir rečiau susiduria su kvėpavimo funkcijos pablogėjimu. Anot gydytojo, būtent gyvenimo kokybė šiandien tampa vienu svarbiausių šiuolaikinės onkologijos vertinimo kriterijų.
Viena sparčiausiai besivystančių sričių, anot pašnekovo, šiandien yra ir branduolinė medicina.
„Tai viena perspektyviausių šiuolaikinės medicinos krypčių. Kartu su chemoterapija, imunoterapija, abliacija ir spinduline terapija branduolinė medicina tampa vis svarbesniu ginklu kovoje su vėžiu. Manau, ateityje jos reikšmė tik didės“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kompiuterinė tomografija – gydytojo akys
Didžiulį proveržį gydant onkologines ligas lėmė ne tik nauji gydymo metodai, bet ir sparčiai tobulėjančios vaizdinimo technologijos.
Be jų daugelis šiuolaikinių intervencinių procedūrų apskritai nebūtų įmanomos.
Pasak gydytojo, anksčiau įvairios intervencinės operacijos dažniausiai buvo atliekamos naudojant rentgeną ar ultragarsą, tačiau šiandien vis svarbesnį vaidmenį atlieka kompiuterinė tomografija. Ji leidžia gydytojams itin tiksliai matyti naviką ir saugiai pasiekti net sunkiausiai prieinamas vietas. Tokio tikslumo ypač reikia todėl, kad plaučius supa gyvybiškai svarbūs organai – širdis, stambiosios kraujagyslės, diafragma. Kiekvienas judesys procedūros metu turi būti itin preciziškas, todėl modernios vaizdinimo technologijos tampa neatsiejama gydymo dalimi.
„Kalbant apie plaučių navikus, kompiuterinė tomografija yra tiksliausias vaizdinimo metodas. Ji leidžia net 10–15 centimetrų gylyje pasiekti vos penkių milimetrų darinį. Nuo šio tikslumo tiesiogiai priklauso gydymo rezultatas. Šioje situacijoje mūsų akys yra kompiuterinė tomografija“, – sako intervencinis radiologas.
Dirbtinis intelektas įdarbintas
Dar viena sritis, kurios pažangą šiandien stebi visas pasaulis, – dirbtinis intelektas.
Nors visuomenėje netrūksta diskusijų, ar technologijos vieną dieną galėtų pakeisti žmogų, gydytojas į tai žvelgia ramiai.
Pasak dr. A. Mačionio, intervencinėje radiologijoje dirbtinis intelektas jau dabar padeda analizuoti medicininius vaizdus, planuoti procedūras ir tiksliau įvertinti įvairius duomenis.
Į Lietuvos gydymo įstaigas po truputį ateina ir robotizuotos sistemos, kurios ateityje galės atlikti vis daugiau preciziško tikslumo reikalaujančių užduočių.
Vis dėlto, pasak dr. A. Mačionio, technologijos išlieka tik gydytojo pagalbininkėmis.
„Dirbtinis intelektas – tai įrankis, padedantis greičiau ir tiksliau įvertinti informaciją. Kai moksliniais tyrimais bus įrodyta, kad tam tikras programas galima naudoti saugiai, dalis rutininių užduočių neabejotinai bus perduota technologijoms“, – sako jis.
Pašnekovas neabejoja, kad ateityje dirbtinio intelekto galimybės tik plėsis.
Jau dabar pasaulyje robotais atliekamos kai kurios operacijos, o dalis jų gali būti vykdomos net nuotoliniu būdu.
Tačiau net ir sparčiai tobulėjant technologijoms svarbiausi sprendimai, anot gydytojo, dar ilgai liks žmogaus rankose.
„Mūsų laukia labai įdomus laikmetis. Technologijos tobulės, dirbtinio intelekto bus vis daugiau, tačiau sudėtingose situacijose, kai reikia priimti atsakingus sprendimus ir parinkti individualų gydymą, gydytojo vaidmuo išliks nepakeičiamas“, – įsitikinęs dr. A. Mačionis.
Personalizuota medicina
Nors onkologinių ligų kasmet diagnozuojama vis daugiau, šiuolaikinė medicina leidžia pacientams tikėtis gerokai geresnių gydymo rezultatų nei prieš kelis dešimtmečius.
Pasak dr. A. Mačionio, šiandien vis dažniau pavyksta ne tik sėkmingai gydyti ankstyvose stadijose nustatytą vėžį, bet ir ilgus metus kontroliuoti pažengusią ligą.
„Anksti nustačius vėžį, gydymas dažnai būna labai sėkmingas. Jei liga jau išplitusi, ne visada galime ją visiškai išgydyti, tačiau galime padaryti labai daug – pailginti žmogaus gyvenimą, sumažinti ligos simptomus ir išsaugoti kuo geresnę gyvenimo kokybę“, – sako gydytojas.
Jo teigimu, nemažai pacientų su onkologine liga kokybiškai gyvena ne vienerius, o penkerius, dešimt ar net penkiolika metų. Tai rodo, kaip sparčiai keičiasi šios srities medicina.
„Nors sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, kartu ilgėja ir pacientų išgyvenamumas. Tai reiškia, kad medicina juda teisinga kryptimi. Svarbiausia, kad žmogus laiku kreiptųsi į gydytojus ir patektų į specialistų rankas“, – pabrėžia dr. A. Mačionis.
Ateitis jau prasidėjo
Intervencinis radiologas neabejoja, kad artimiausiais metais technologijų medicinoje tik daugės. Dirbtinis intelektas, robotizuotos sistemos, vis tikslesni vaizdinimo metodai ir personalizuotas gydymas taps ne išimtimi, o kasdienybe.
Visgi, anot jo, net ir sparčiausiai tobulėjant technologijoms svarbiausias medicinoje išliks žmogus. Technologijos gali padėti tiksliau diagnozuoti ligą, suplanuoti gydymą ar atlikti itin preciziškas procedūras, tačiau jos yra tik priemonė gydytojo rankose.
„Per pastaruosius dvidešimt metų medicina nuėjo milžinišką kelią. Jei tada daugelis šiandien naudojamų technologijų atrodė neįmanomos, sunku net įsivaizduoti, kokias galimybes turėsime dar po dvidešimties metų. Tačiau kad ir kaip tobulėtų technologijos, svarbiausias mūsų tikslas nesikeis – padėti žmogui“, – pabrėžia dr. A. Mačionis.
