Panevėžio ligoninėje, pirmoje šalyje, bus atliktas didžiulis patikrinimas, siekiant išsiaiškinti, ar gydytojai nenuslepia savo ryšių su asmenimis, dėl kurių darbe gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
SAM tikrinti pirmiausia pasirinko pastaruoju metu skandalų krečiamą Respublikinę Panevėžio ligoninę. U.Mikaliūno nuotr.
Respublikinės Panevėžio ligoninės laukia patikrinimas, kokio dar nebuvo nė vienoje kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Bus aiškinamasi, ar gydytojai turi sąsajų su farmacininkais, privačiai dirbančiais kolegomis, giminėmis, prekiautojais medicinos prietaisais, priemonėmis, apskritai – su asmenimis, vienaip ar kitaip galinčiais daryti neigiamą įtaką jų darbo skaidrumui. Jeigu tokių ryšių turi, tai ar yra juos nurodę savo privačių interesų deklaracijose.
Panevėžio ligoninę bandomąja įstaiga Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasirinko pasitarusi su Vyriausiąja tarnybine etikos komisija. Jai įstaigos administracija yra pranešusi, kad dalis gydytojų ignoravo reikalavimą deklaruoti interesus.
Panevėžio ligoninės direktorius I. Dorošas dėl patikrinimo nesijaudina. U.Mikaliūno nuotr.
Be to, kaip žinia, ligoninė skandalingai nuskambėjo pernai STT pradėjus tyrimą dėl jos direktoriaus Ivano Dorošo galbūt neskaidriai organizuotų viešųjų pirkimų.
Tiesa, oficialiai skelbiama, kad Panevėžio ligoninėje, pirmoje šalyje, nuspręsta įgyvendinti vadinamąjį skaidrinimo procesą todėl, kad ji yra vidutinio dydžio, tad bus galima susidaryti preliminarų vaizdą, ko tikėtis kitose panašaus dydžio įstaigose. SAM analogišką patikrinimą žada atlikti ir kitose šalies viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Panevėžio ligoninės direktorius I. Dorošas tvirtina nebijantis patikrinimo ir nemano, kad Panevėžio ligoninėje jis atskleis skandalingų faktų.
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjo Juozo Vytauto Šveikausko teigimu, bus atlikta ligoninės gydytojų privačių interesų deklaracijose pateiktos informacijos kryžminė patikra. Medikų deklaracijose esanti informacija bus lyginama su „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos bei Valstybinės ligonių kasos duomenų bazėse esančiąja.
Pavyzdžiui, tikrintojai aiškinsis, ar gydytojai, išrašydami vaistus pacientams, neteikia pirmenybės kokios nors konkrečios farmacijos kompanijos medikamentams.
„Kompensuojamųjų vaistų recepte nurodomas tik vaisto cheminis pavadinimas. Tačiau gydytojai kartais pacientui žodžiu rekomenduoja kurios nors firmos vaistą arba užrašo jo pavadinimą lapelyje. Šiuolaikinės technologijos mums leidžia matyti, koks vaistas vaistinėje buvo parduotas. Jeigu gausime duomenų, leidžiančių įtarti, kad vienas ar kitas gydytojas savo pacientams skiria konkrečios firmos vaistų, labai pasigilinsime į jo privačių interesų deklaraciją“, – „Sekundei“ teigė J. V. Šveikauskas.
Anot pašnekovo, tokio patikrinimo tikslas ir yra, kad viešųjų ir privačių interesų deklaracijas pildantys gydytojai nemėgintų nenutylėtų apie kontaktus su privačiais ar fiziniais asmenimis, dėl kurių jiems darbe gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
Perdavė etikos sargams
Prievolė deklaruoti privačius interesus gydytojams, odontologams, farmacininkams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, atsirado 2014-ųjų gegužę.
Susirūpinta, kad sveikatos priežiūros specialistai, kurių nemažai dirba keliose vietose – valstybinėse ir privačiose įstaigose, turi puikiausias sąlygas piktnaudžiauti savo tarnyba valdiškoje įstaigoje. Pavyzdžiui, nesant būtinybės siunčia pacientus konsultacijoms, tyrimams, reabilitacijai į privačias įstaigas, kurioje dirba patys arba jų šeimos nariai, kiti artimi asmenys.
Buvo atvejų, kai gydytojai siūlė pacientams savo lėšomis pirkti sąnarių endoprotezų, akių lęšiukų ir kitų medicinos pagalbos priemonių, nors jos yra kompensuojamos. Gydytojai privačių interesų deklaraciją turėjo pateikti iki praėjusių metų lapkričio mėnesio.
Panevėžio ligoninės direktorius I. Dorošas teigia, kad nemažai įstaigos gydytojų to nepadarė. Tie, kurie ir paraginti nedeklaravo, atsidūrė vadinamajame juodajame sąraše ir jį įstaigos vadovas perdavė etikos sargams.
Direktorius neprisiminė, kiek tame sąraše yra pavardžių. Gydytojų privačių interesų deklaracijos prieinamos kiekvienam kompiuteriu besinaudojančiam asmeniui VTEK interneto puslapyje.
Lyderė – rajono poliklinikos vadovė
„Sekundei“ pasidomėjus mieste esančių gydymo įstaigų vadovų ir kai kurių gydytojų deklaracijomis, paaiškėjo, kad retas nurodo sąrašą asmenų, dėl kurių jiems gali kilti interesų konfliktas.
Iš vadovų atitinkamą grafą užpildė tik dvi direktorės. Panevėžio poliklinikos vadovė Irena Čeilitkienė nurodė, kad poliklinikos ūkio padalinyje dirba jos brolio žmona.
Panevėžio rajono poliklinikos direktorė Irena Janušonienė išvardijo, kad interesų konfliktas darbe galimas dėl jos trijų seserų, sūnaus ir dukters. Ji taip pat nurodė, kad Panevėžio rajono savivaldybės sprendimu yra nušalinta nuo bet kokių veiksmų su medicinos prietaisų prekyba užsiimančia bendrove „Limeta“, kuriai vadovauja jos brolis, dėl galimo interesų konflikto.
Vakar „Sekundei“ nepavyko susisiekti telefonu su I. Janušoniene ir pasiaiškinti, kaip jos privatūs ir viešieji interesai galėtų susikirsti dėl seserų ir vaikų. Jos telefonu atsiliepusi poliklinikos darbuotoja sakė, kad direktorė išvykusi. Mobiliuoju telefonu I. Janušonienė neatsiliepė.
VTEK interneto puslapyje nepavyko rasti Konsultacijų poliklinikos vedėjos Laimos Sakalauskienės privačių interesų deklaracijos. Vedėja tvirtina ją užpildžiusi.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas nurodė, kad interesų konfliktą gali turėti dėl privačioje Kniaudiškių šeimos klinikoje gydytoja ginekologe dirbančios žmonos.
Negali imti jokių dovanų
Panevėžio rajono poliklinikos direktorė I. Janušonienė vienintelė iš vadovų nurodė net kelis artimus asmenis, dėl kurių jai darbe gali kilti interesų konfliktas.
Slaugytojai ir akušeriai (ne gydytojai) privačių interesų kol kas neturi deklaruoti, tačiau VTEK planuoja siūlyti, kad ir jiems tai būtų privalu.
Šios tarnybos atstovė žiniasklaidai Eglė Ivanauskaitė teigia, kad nuo šių metų interesus deklaruojantys gydytojai ir farmacininkai turės pildyti dar vieną deklaracijos priedą – galės nurodyti apie einant pareigas atsiradusius ryšius ir aplinkybes, kurios gali sukelti interesų konfliktą.
Etikos sargai akcentuoja, kad medikams nerekomenduojama priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai visuomenėje gali būti vertinama nevienareikšmiškai. Gydytojai šiuo atžvilgiu yra prilyginami valstybės tarnautojams. O jie negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Kitaip sakant, gydytojai negali iš pacientų priimti net vadinamųjų mandagumo padėkų – saldainių, tortų, dešrų, alkoholio ir panašiai.
Šis apribojimas netaikomas tik asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios paprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtoms dovanoms, kurių vertė neviršija 30 eurų.
Jeigu ne didesnės vertės dovaną kaip suvenyrą priėmęs gydytojas mano, kad vis dėlto gali dėlto kilti interesų konfliktas, jis privalo vienerius metus nusišalinti nuo sprendimų ir tarnybinių pareigų, jei tai susiję su ta dovana jam įteikusiu asmeniu, atlikimo.
Jei dovanos vertė viršija 30 eurų, ji laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kaip elgtis gydytojui, kai pacientas ant stalo padeda voką su pinigais ir sprunka iš kabineto? J. V. Šveikauskas sako, kad medikas turi tuoj pat apie tai pranešti įstaigos administracijai, pastaroji – sudaryti komisiją, kuri sustatys galbūt kyšio davimo aktą ir informuos policiją. Apie tokį atvejį per 5 dienas turi būti informuota Sveikatos apsaugos ministerija.
Paklaustas, ar ministerija yra gavusi tokių pranešimų, Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas atsakė, kad ne.
Inga SMALSKIENĖ
