(P. Gasiūno nuotr.)„Tokį interjero dekoravimą dažniausiai pasirenka jaunos, kosmopolitiškos šeimos, tuo tarpu vyresni yra daugiau sunkesnės, senovinės klasikos gerbėjai“, – sako projekto autorė N. Sabaliauskienė.
Nerija Sabaliauskienė Lietuvoje žinoma kaip klasikinių interjerų kūrėja. Pavarčius jos darbų rinkinį galima susipažinti su įvairiomis šiuolaikinės klasikos formomis: autentiška, kuriama iš antikvarinių daiktų, ar eklektiška, kurioje sena susitinka su nauju. „Šiandien klasika turi labai daug veidų, formuojamų skirtingų šalių, baldų ir interjero dizaino kūrėjų, sąlyčio su istoriniu paveldu ir jame įkurdinamų naujausių kolekcijų objektų“, – taip vieną ryškiausių šiuolaikinio interjero tendencijų pristato ekspertė ir pakviečia susipažinti su neseniai įgyvendintu projektu.
Daugiau nei dviejų šimtų kvadratinių metrų namą sostinėje N. Sabaliauskienė pristato kaip metropoliteno stilistikos – šiuolaikinės eklektiškos klasikos – pavyzdį. Autorės teigimu, tai Europos didmiesčiams aktualus stilius, kuriame galima aptikti italų, britų ar amerikiečių interjerams būdingų detalių. „Tokį interjero dekoravimą dažniausiai pasirenka jaunos, kosmopolitiškos šeimos, tuo tarpu vyresni yra daugiau sunkesnės, senovinės klasikos gerbėjai“, – taip projekto autorė paaiškina nusistebėjimą, kad šiuolaikinis klasikinis interjeras gali būti toks lengvas ir neapkrautas.
Prabangos šio namo interjerui pirmiausia suteikia didelės erdvės ir aukštos, tris metrus siekiančios lubos. Taip pat ir nestandartinės, 2,3 metro siekiančios durys. Brangios apdailos medžiagos, N. Sabaliauskienės nuomone, vis dažniau lietuviams tampa nebe prabangos, o ergonomiškumo ir ilgalaikiškumo garantu. Jos pastebėjimu, didelė pasiūla lemia ir mažesnę kainų atskirtį, tad už kokybiškus daiktus neteks pakloti gerokai didesnių sumų.
(P. Gasiūno nuotr.)Dekoratyvios durys-širma – vienas ryškiausių interjero sprendimų. (P. Gasiūno nuotr.)
„Ne paslaptis, kad dažniausiai didelę sumą sumokėsime už vardinius baldus ar interjero dizaino gaminius, dažnai ir už kilmės šalį. Džiugu, kad medžiagų ir gamybos kokybės prasme lietuviai nenusileidžia kitų Europos šalių gamintojams, o kaina yra kur kas mažesnė“, – teigia N. Sabaliauskienė. Tuo tarpu ir garsių kompanijų produkcija šiandien lietuviams yra pasiekiama ranka: jei norimo daikto neišvysi salono asortimente, tai be jokių antkainių ir transportavimo trukdžių gali užsisakyti iš katalogo.
Garsių dizainerių ir kompanijų daiktų apstu ir šiame name – jie kuria ne tik prabangos iliuziją, bet prabangą tikrąja to žodžio prasme. Sietynai, kilimai, atpažįstamo dizaino baldai gana ramioje aplinkoje formuoja stilistinę aplinkos aurą. „Šis interjeras yra gana asmeniškas: štai fototapetas svetainėje – tarsi užuomina į šeimininkų profesiją“, – intriguoja N. Sabaliauskienė, tačiau apie namo savininkus pasako tik tiek, kad tai – keliaujančios ir kosmopolitiškos asmenybės.
Šitai byloja ir kai kurios estetinės detalės, užgožusios standartiškumo ir praktiškumo išlygas. Kad ir židinio apdaila: tradicinę marmuro ar granito puošybą čia pakeitė medienos ir veidrodžio dekoras. Arba grindjuostės, kurių aukštis – net 25 cm. Tokie subtilūs niuansai interjerui suteikia savitumo ir charakteringumo.
Vienas ryškiausių pirmojo aukšto erdvės akcentų – stumdomos durys, tarsi ornamentuota širma iš medžio ir veidrodžio, skirianti poilsio ir valgomojo erdves. Toks sprendimas – ne tiems, kurie siekia aklinai atskirti kambarius, o tiems, kurie funkcionalius objektus nori matyti ir kaip puošmeną. „Pastebiu, kad žmonės vis labiau nori įsigyti geriau mažiau, bet charakteringų daiktų: keletas tokių ir lemia interjero charakterį. Autentiško dizaino daiktai, sukurti skirtingų autorių ar net skirtingų stilių, formuoja efektingą šiuolaikinės eklektikos visumą.
„Šiandien interjero dizaineriams – pats nuostabiausias laikas, nes tendencijų ir estetikos kanonai praktiškai neegzistuoja – toleruotina absoliučiai viskas. Net ir ties kičo riba balansuojanti eklektika gali atrodyti savita ir įdomi. Taigi mes, kūrėjai, turime be galo daug kūrybinės laisvės – ji kiekvieno menininko siekiamybė, joje ir kyla gražiausios idėjos“, – įsitikinusi N. Sabaliauskienė.






