Siūlymai įstatymiškai įteisinti išskirtinę paramą santuokoje gyvenančioms šeimoms sukėlė diskusijų audrą. Prieš tokiais būdais gimstamumą besitikinčius padidinti konservatorius sukilo ir Seimo politikai, ir visuomeninės organizacijos. Jų atstovai pasipiktino, kad tokie trumparegiški siūlymai diskriminuoja ne tik vienišas motinas, bet ir trečdalį Lietuvos vaikų, augančių nepilnose šeimose.
Didins gimstamumą
Konservatorių pasiūlytame paramos šeimai pagrindų įstatymo projekte siūloma santuokos pagrindu sukurtoms šeimoms taikyti daugybę socialinių ir mokestinių lengvatų. Tėvams, kurie vaikus iki 18 metų išaugino gyvendami santuokoje, siūloma tais metais, kai vaikas sulaukia pilnametystės, nustatyti mokestines atostogas, t.y. tais metais atleisti juos nuo pajamų mokesčio mokėjimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad gimus antrajam vaikui tėvams 2,5 karto didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), gimus vaikui perpus sumažinti motinos ar tėvo įsipareigojimus paskolos, paimtos studijų finansavimui, grąžinimui.
Tokių pataisų rengėjų nuomone, tikslinga numatyti mokestines lengvatas šeimoms, kurios ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūrai samdo auklę. Be to, norima įsteigti šeimos teisių kontrolieriaus instituciją, valstybės lėšomis kurti paramos šeimai centrus, Socialinių reikalų ir darbo ministeriją pervadinti į šeimos ir socialinių reikalų ministeriją.
Priimti tokius pasiūlymus konservatorius paskatino blogėjanti Lietuvos demografinė situacija. Per pastaruosius penkiolika metų gimstamumas labai sumažėjo ir yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Toks gimstamumo lygis neužtikrina kartų kaitos. Tėvynės sąjungos atstovai Seime tikisi, kad finansinės lengvatos tradicinėms šeimos pagerins gimstamumo rodiklius.
Nukentėtų moterys
Pasiūlymai, už borto paliekantys nepilnas šeimas ir vienišus tėvus, iškart susilaukė aštrios kritikos ir siūlymų tokio įstatymo projekto net nesvarstyti. Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė „Sekundei“ sakė neabejojanti, kad tokie konservatorių pasiūlymai pažeidžia Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, draudžiančias diskriminaciją dėl gimimo ar kitokios padėties. Politikė tiki, kad prieš tokius konservatorių pasiūlymus sukils visos Lietuvoje veikiančios moterų organizacijos, nes priėmus tokias įstatymo pataisas labiausiai nukentėtų būtent moterys: šeimai išsiskyrus daugeliu atvejų vaikai lieka su mama.
„Paprastai žmogiškai tariant, nejaugi būti vieniša mama apsisprendusi moteris ir jos vaikas yra nevisaverčiai ir jiems nereikia finansinės paramos? Statistika negailestinga – trečdalis vaikų auga nepilnose šeimose, tačiau ar dėl šeimos iširimo žmonės turėtų būti laikomi nevisaverčiais? Siūlymus sukūrusių žmonių supratimas apie šeimą tikrai menkas, – sakė I.Šiaulienė. – Jei būtų leista rinktis, kiekvienas rinktųsi gyvenimą gražioje šeimoje, deja, taip pasiseka ne visoms šeimoms. Paradoksalu, bet socialiai neatsakingos šeimos, kuriose auga patys nelaimingiausi vaikai, dažniausiai būna pilnos, jų dokumentai tvarkingi. Ar neatsitiks taip, kad finansiškai remsime tokius žmones, o tvarkingai auginantieji vaikus nepilnose šeimose liks be dėmesio? Kas patikrins, kad santuoka iš tiesų egzistuoja, šeima gyvena gražiai, o skyrybos neįvyksta tik dėl valstybės žadamos paramos. Situaciją, kokia gali tapti Lietuvoje, jei žmonės kartu gyvens tik dėl finansinės naudos, apibūdina senas žemaitiškas posakis: „Dieną ant peilių, naktį be kelnių.“
Plačiau skaitykite spalio 8 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Konservatoriai siūlo įteisinti finansinę paramą santuokoje gyvenančioms šeimoms – tuomet nepilnose šeimose augantys vaikai turėtų apsieiti be valstybės paramos.
