Seimo narės konservatorės Daiva Ulbinaitė ir Paulė Kuzmickienė siūlo sudaryti palankesnes sąlygas asmenims su negalia gauti lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.
Tai numatančias Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisas įregistravusios parlamentarės siūlo kompensaciją sieti ne su formaliais kriterijais, o su realiu žmogaus judumo poreikiu.
Jei Seimas pritartų, kompensacija būtų prieinama šeimoms, kurių vaikams dėl ilgalaikio judėjimo funkcijos sutrikimo būtinas pritaikytas automobilis, net jei vaikui nustatytas 3 ar 4 lygio individualios pagalbos poreikis.
Priėmus įstatymo pataisas, kompensaciją taip pat galėtų gauti žmonės su negalia, kurie patys negali vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau kuriems pritaikytas automobilis yra būtinas.
Šiuo metu kompensaciją gali gauti tik tie, kam nustatytas 1 ar 2 lygio individualios pagalbos poreikis, ir tik jeigu asmuo su negalia turi vairuotojo pažymėjimą. Šeimos, kurios augina neįgaliojo vežimėlyje judančius vaikus, kuriems nustatytas 3 ar 4 lygio pagalbos poreikis, kompensacijos pritaikytam automobiliui gauti negali.
Parengti įstatymo pataisas parlamentares paskatino praktikoje išryškėjusios problemos, gyventojų kreipimaisi, kuriuose jie teigia, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas neatitinka realių asmenų su negalia mobilumo, saugaus judėjimo poreikių.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, pernai dėl kompensacijos skyrimo kreipėsi 2 tūkst. 314 asmenų ir šeimų, auginančių vaiką su negalia, iš kurių 531 atsisakyta skirti kompensaciją.
„Šios įstatymo pataisos gimė iš labai konkrečių šeimų patirčių. Kai vaikas juda neįgaliojo vežimėliu, kai kiekvienas įkėlimas į nepritaikytą automobilį tampa rizika jo sveikatai ir šeimos narių saugumui, valstybė negali apsimesti, kad tai tik techninis patogumo klausimas. Kompensacija turi būti skirta žmogaus mobilumui, o ne formaliam vairuotojo pažymėjimo turėjimui. Jeigu žmogus pats negali vairuoti, tai nereiškia, kad jam nereikia gyventi, mokytis, gydytis, dirbti ir judėti. Specialiai pritaikyto automobilio kompensacijos klausimas labai aiškiai parodo, kaip formaliai veikianti sistema gali neatliepti realaus žmogaus gyvenimo“, – pažymėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė D. Ulbinaitė.
„Šiuo metu kompensacijos skyrimas kai kuriais atvejais siejamas su formaliais kriterijais, kurie ne visada atspindi faktinį pritaikyto transporto poreikį. Dėl to dalis žmonių su negalia ir šeimų lieka už kompensacijos gavėjų rato, nors pritaikytas transportas jiems būtinas kasdieniam gyvenimui“, – Eltai sakė opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja P. Kuzmickienė.
Parlamentarė taip pat pabrėžė, kad šiandien sprendžiama problema yra didesnio probleminio paveikslo dalis.
„Žmonių su negalia skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje yra gėdingi, todėl, jų teigimu, reikia sėsti prie bendro stalo ir siekti nacionalinio susitarimo. Reikalingas politinis apsisprendimas, kokių trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių imamasi, kad negalia Lietuvoje nebereikštų skurdo, izoliacijos ir priklausomybės nuo atsitiktinių fragmentuotų sprendimų”, – teigė P. Kuzmickienė.
Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisas Seimui planuojama pateikti birželio 16 dieną.
