Panevėžio savivaldybei stiprinant gyventojų sveikatą ekspertai siūlo lygiuotis ne į kitus šalies miestus, o į Europos Sąjungos pasiekimus. Pasak jų, panevėžiečių sveikata jau dabar yra geresnė, mažesnis mirtingumo rodiklis ir ilgesnė gyvenimo trukmė nei kitų savivaldybių gyventojų. Todėl miestui reikėtų kelti ambicingesnius planus gyventojų sveikatinimo srityje.
Geriau nei Lietuvoje, blogiau nei ES
Apie tai praėjusią savaitę su Panevėžio visuomenės sveikatos biuro, minėjusio 5 metų veiklos sukaktį, darbuotojais kalbėjo Sveikatos ekonomikos centro vadovas Romualdas Buivydas ir Lietuvos sveikatos universiteto dėstytojas, bendrovės „e-sveikata“ atstovas Marius Strička.
Jie pristatė 10 savivaldybių atlikto visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo tyrimo rezultatus.
M. Stričkos teigimu, šiuo tyrimu siekta įvertinti Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos rajono, Panevėžio, Pasvalio, Švenčionių, Kelmės, Kaišiadorių rajonų savivaldybių tikslinių gyventojų grupių sveikatos būklę, išanalizuoti sveikatą lemiančius veiksnius ir įvardinti prioritetines sveikatos sritis.
„Vertinant situaciją Panevėžio mieste šalies kontekstu, pas jus problemos tarsi ir nėra. Daugelis gyventojų sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių yra geresni. Tačiau kai tuos Panevėžio rodiklius palygini su 27 Europos šalių rodikliais, paaiškėja, kad jums reikia labai pasistengti. Lietuvai, žinoma, dar labiau“, – kalbėjo svečias.
Ekspertai savo teiginius pagrindė konkrečiais pavyzdžiais. Pavyzdžiui, mirtingumo rodiklis, palyginti su vidutiniu Lietuvos analogišku rodikliu, Panevėžyje yra mažiausias tarp visų tiriamų savivaldybių. Tačiau lyginant su ES vidurkiu, jis gerokai didesnis.
Mūsų mieste vien nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta 8 kartus daugiau žmonių nei vidutiniškai Europos šalyse. Savižudybių, skenduolių statistika irgi mūsų miesto nenaudai. Panevėžiečiai nuskęsta 4 kartus, o žudosi 3 kartus dažniau nei europiečiai. Galima guostis, kad daugelio kitų miestų gyventojus tokios nelaimės užklumpa dar dažniau.
Reali galimybė gyventi dar ilgiau
Naujo Lietuvos sveikatos programos projekto kūrime dalyvaujančio M. Stričkos teigimu, vienas svarbiausių šios programos tikslų yra pasiekti, kad 2020 metais gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau.
Ekspertai apskaičiavo, kokia bus vidutinė gyvenimo trukmė 2020 metais minėtuose mūsų šalies miestuose ir ES. Paaiškėjo, kad panevėžiečiai turi daugiausia galimybių gyventi ilgiau ir priartėti prie ES vidurkio.
Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė dabar yra beveik 74 metai, Panevėžyje – 76 metai. ES šalyse –beveik 80 metų.
Prognozuojama, kad iki 2020 metų šalies gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, tikėtina, pailgės iki 76 metų, t. y. po 7 metų jie vidutiniškai gyvens tiek, kiek dabar gyvena panevėžiečiai.
Pasak M. Stričkos, Panevėžio savivaldybės siektinas vidurkis turėtų būti 78 metai.
Didžiausi Lietuvos gyventojų sveikatinimo rezervai glūdi už sveikatos priežiūros sektoriaus ribų, t. y. gydymo įstaigų.
Gyventojai bus sveikesni ir gyvens ilgiau, jei bus skiriama daug dėmesio ligų prevencijai, sveikos gyvensenos mokymui, o visos už sveikatą atsakingos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės glaudžiai bendradarbiaus.
R. Buivydas atkreipė dėmesį, kad panevėžiečiai labiau nei kitų šalies didžiųjų miestų gyventojai linkę prisidėti prie infrastruktūros, skirtos fiziniam aktyvumui, gerinimo. Tai rodo, kad gyventojai supranta sveikatinimo svarbą ir yra nusiteikę bendradarbiauti, reikia tik, kad Savivaldybė parodytų iniciatyvą.
Biurui trūksta darbuotojų
Ekspertai taip pat analizavo, kaip prie gyventojų sveikatos stiprinimo prisideda visuomenės sveikatos biurai. Pasak jų, panevėžiečiai gana palankiai vertina miesto Sveikatos biuro veiklą. Šios įstaigos vadovė Sonata Steniulienė, apžvelgusi penkerių metų darbo rezultatus, pasidžiaugė, kad iš gyventojų dažnai sulaukia padėkų už mieste organizuotus sveikatinimo renginius. Pavyzdžiui, pernai žmonėms labai patiko po atviru dangumi organizuotos mankštos.
Pasak direktorės, įstaiga galėtų nuveikti dar daugiau, tačiau jos galimybes riboja darbuotojų stygius.
„Biure dirba tik 3 žmonės, nors pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas jų galėtų būti 10. Idėjų, minčių turime daug, bet nespėjame fiziškai“, – sakė ji.
Inga SMALSKIENĖ
