J. Tilvyčio gatvės 42-ojo namo gyventojai su nelegaliais šiukšlintojais kovoja jau ne vienus metus, todėl kantrybė išseko.
J. Tilvyčio gatvės 42-ojo namo gyventojai su šiukšlintojais kovoja jau ne vienus metus, tačiau šiukšlių krūvos artėjant rudeniui tik didėja.
Daugiabučio pirmininkas tvirtina, kad šiukšlių krūvos nuo pavasario tik didėja, o savo atliekas prie konteinerių atvežantys žmonės iš rajono nesijaučia darantys kažką blogo. Jo teigimu, šiukšlių kalnai artėjant rudeniui tik didės – tuomet prie konteinerių metamos įvairios pernokusios ar supuvusios daržovės, obuoliai. Į krūvą verčiami ir baldai, nebereikalingi drabužiai, kitokios atliekos.
Pasak pirmininko, nors šiukšlės yra reguliariai surenkamos, tačiau jų krūvos vėl greitai atsiranda. Jis mano, kad reikia imtis prevencinių priemonių, kurios atbaidytų nelegalius šiukšlintojus.
„Būtina imtis priemonių, kad pažeidėjai negalėtų lengvai patekti prie aikštelės, kurioje stovi konteineriai. Gal ją reikėtų aptverti ar prie jos pastatyti įspėjamąsias lenteles, kad žmonės būtų informuojami apie galimas baudas. Galų gale pastatyti kameras. Manau, jog į tokius veiksmus žmonės iš karto reaguotų“, – „Sekundei“ sakė daugiabučio pirmininkas.
Vyro teigimu, daugybė atliekų prie jų namo konteinerių yra atvežama iš nuosavų namų kiemų, nes tokių šiukšlių daugiabučių gyventojų butuose būtų neįmanoma aptikti. Pirmininkas piktinasi, jog žmonės su automobiliais, pilnais šiukšlių, atvyksta ir dieną ir užtveria kelią, o kiti dar turi laukti, kol išsipils savo maišus. Jie jaučiasi tarsi vietiniai ir šiukšles verčia be sąžinės graužaties.
„Ar jūs norėtume, kad rudenį musių pulkai lakstytų ir jūs negalėtume aplink namą pasivaikščioti su mažais vaikais. Mes jau ne vienus metus kenčiam ir smarvę, ir nemalonius vaizdus, be to, po sumestas šiukšles landžioja katės“, – neslėpė pirmininkas.
Šiukšlintojai bus sekami
Gyventojai piktinasi, kad jie turi mokėti nemažas sumas už šiukšlių surinkimą, tačiau kiti asmenys jų gali drąsiai atsikratyti nieko nemokėdami ir teršdami daugiabučių aplinką.
„Gyvename vienoje iš centrinių miesto gatvių, o tokį šiukšlyną turime. Būtina kažką daryti. Aišku, nepristovėsi prie konteinerių ir visų neatbaidysi, bet reikia imtis tam tikrų priemonių, kad žmonės išsigąstų savo veiksmų. Dabar, kai niekas nieko nedaro, jiems atrodo, kad taip elgtis galima“, – kalbėjo pirmininkas.
Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rosita Stanevičė apie nemalonumus, kuriuos patiria J.Tilvyčio gatvės 42-ojo namo gyventojai, informuota. Ji patarėi gyventojams susivienyti ir pradėti sekti šiukšlintojus – iš kur gabenamos atliekos ir kaip atrodo tvarkos pažeidėjai.
„Juk kiekviename name egzistuoja gyvos vaizdo kameros“, – sako pavaduotoja.
R. Stanevičės teigimu, gyventojų pranešimų apie pažeidėjus yra gaunama nedažnai, o miestuose esančios mobilios kameros, fiksuojančios šiukšlintojus, nėra visagalės. Per šiuos metus nubausti penki asmenys, pernai jų išsiaiškinta daug daugiau – dauguma jų buvo rajono gyventojai.
„Būna, žmonės važiuoja į miestą ir sustoja išmesti šiukšlių. Jiems taip patogu. Dauguma pričiuptų pažeidėjų buvo nustebę ir teisinosi, esą atliekų nemeta į griovius ir bet kur nešiukšlina“, – tvirtino Savivaldybės darbuotoja.
Lengvai išsiaiškinti pažeidėjų taip pat nepavyksta, nes žmonės pateikia išradingų pasiteisinimų. Norint nubausti šiukšlintoją, būtina užfiksuoti įvykį, o dar geriau – pagauti už rankos. Pirmą kartą išaiškintam pažeidėjui bauda skiriama nedidelė. Jei pažeidimas kartojasi, ji gali siekti iki 579 eurų.
Pažeidėjai nesijaučia kalti
„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė teigia, kad mieste yra ne viena aikštelė, kur žmonės įvairias atliekas pila tiesiog prie konteinerių. Ji suprantanti, jog daugumai daugiabučių gyventojų yra nemalonu, kai prie bendrojo naudojimo konteinerių priverčiamos krūvos šiukšlių. Ir miesto atliekų tvarkymo taisyklės tą daryti griežtai draudžia.
Bet „Panevėžio specialaus autotransportas“ privalo užtikrinti tvarką ir švarą šalia kolektyvinio naudojimo konteinerių aikštelių, todėl įmonė nelegaliai gyventojų išmestas atliekas surenka maždaug du kartus per savaitę.
„Tai yra blogas pavyzdys, nes specifinės atliekos turi būti tvarkomos taip, kaip priklauso. Jeigu vienas numetė kažką prie konteinerio, paskui – kitas ir trečias, per vieną pusdienį nelegalių atliekų krūva gali lengvai susirinkti“, – „Sekundei“ tvirtino J. Vingilytė.
Stambios šiukšlės, statybinės atliekos ar padangos, yra priimamos didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse. Žaliosioms atliekoms viešose miesto vietose yra pastatyti specialūs konteineriai. Jeigu žmonės yra sukaupę didelius kiekius žolės, lapų ar šakų, viską turėtų gabenti į Panevėžio regioninį atliekų sąvartyną. Tačiau nemaža dalis atliekų turėtojų nepasivargina ir visą savo mantą tiesiog meta šalia kolektyvinio naudojimo konteinerių.
J. Vingilytė neslepia, kad daugumai gyventojų trūksta sąmoningumo ir didesnės kontrolės bei supratimo, kaip jis turi elgtis ir ko daryti negalima.
„Jeigu žmogus žinotų, kad jis gaus baudą, jis tikrai nemestų šiukšlių ten, kur negalima. Dabar jie mėto ir žino, kad niekas nieko nesakys, ir kalti nesijaučia“, – kalbėjo Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė.
Per dieną – ne viena krūva
J. Vingilytė tvirtina, jog mieste yra daugiau nei 200 konteinerių aikštelių, o daugiausiai nelegalių atliekų yra tose, kurios yra atokiau ir nėra itin matomos. Šiukšlintojams patogios yra ir tokios, kurios yra išvažiuojant ar įvažiuojant į miestą. Šalia J. Tilvyčio gatvės yra įsikūręs privačių namų kvartalas, todėl ten šiukšlių krūvos šalia konteinerių kaupiasi bematant.
„Namuose žmonės susitvarko, išvažiuoja iš savo mikrorajono ir išmeta atliekas. Būna tokių atvejų, kad iš ryto surenkame šiukšles, esančias šalia konteinerių, o mašina važiuoja pro tą pačią aikštelę po valandos ir jau vėl būna krūva atliekų“, – aiškino pašnekovė.
Ji neslepia, jog šiukšlių krūvos padidėja po savaitgalio, nes žmonės per poilsio dienas puola tvarkytis aplinką.
„Suprantu, kad nė vienam nėra malonu savo aplinkoje jausti bjaurius kvapus, matyti atliekų krūvas. Jei kiekvienas savo atliekas tvarkytų taip, kaip priklauso, tokių nemalonių situacijų tikrai išvengtume“, – kalbėjo Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė.
Palaidas šiukšles renka traktorius, nes šiukšliavežis aptarnauja tik konteinerius. Vėliau atliekos yra sukraunamos į savivartę mašiną, o krovikai surenka besimėtančias pavienes smulkias šiukšles.
„Tai yra papildomas darbas. Jei visos aikštelės būtų taip prišiukšlintos kaip Tilvyčio gatvėje, būtų sudėtinga“, – tvirtino J. Vingilytė.
Pasak jos, „Panevėžio specialus autotransportas“ neturi teisės nei rašyti protokolų, nei skirti baudų. Tačiau ne apie vieną pažeidimo atvejį yra informavę Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrių, kad jie galėtų imtis konkretesnių veiksmų.
„Išsiaiškinti, kas ką numetė, yra labai sudėtinga. Nebent tai būna kokia stogo danga, tuomet galima aiškintis, gal kažkur aplinkinių namų savininkai keičia stogą, ir su jais kalbėtis“, – sakė skyriaus viršininkė.
Audinga SATKŪNAITĖ
