Baltijos jūrą ir paplūdimius teršiančiomis šiukšlėmis laikomos bet kokios patvarios, pagamintos arba apdorotos kietosios medžiagos (pvz., plastikas, stiklas, metalas), patekusios į pakrančių ir jūros aplinką ir dėl sąmoningo išmetimo, ir kitų priežasčių (atneštos kartu su upių nuotėkiu, patekusios iš nuotekų surinkimo sistemų, atneštos vėjo, taip pat pamesta žvejybos įranga ar kitos atliekos iš laivų, tiesioginis tyčinis ar netyčinis šiukšlinimas paplūdimiuose ir vandenyje ir kt.).
Nors nėra paprasta įvertinti jūrose plaukiojančių šiukšlių poveikio mastą, vizualiai matomos šiukšlės ne tik darko estetinį aplinkos vaizdą. Jau yra įrodyta, kad jūroje šiukšlės ne tik teršia, bet ir daro didelį neigiamą poveikį jūros gyvūnams – daug rūšių, įskaitant žuvis, paukščius, ruonius, įsipainioja į atliekas, žvejybinius tinklus ar lynus, susižeidžia, negali judėti, kartais pasiekti vandens paviršiaus, pabėgti nuo plėšrūnų arba maitintis. Šiukšles gyvūnai gali ir praryti, įvairių šiukšlių jau aptinkama ne tik žuvų, paukščių žinduolių skrandžiuose, bet net ir zooplanktone ir dugno bestuburiuose.
Naujoje švieslentėje – duomenys apie Lietuvos Baltijos jūros paplūdimiuose rastas šiukšles
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė interaktyvią švieslentę, kurioje skelbiami duomenys apie Lietuvos Baltijos jūros paplūdimiuose 2019–2025 m. rastas šiukšles ir jų kiekius. Monitoringas atliekamas 100 metrų ruože 4 vietose Palangos, Melnragės, Alksnynės ir Nidos paplūdimiuose.
Paplūdimyje randamos šiukšlės skirstomos į 9 kategorijas: guma, maisto atliekos, mediena, metalas, plastikas, popierius, stiklas, tekstilė ir neatpažintos šiukšlės.
2025 m. duomenys rodo, kad Melnragės paplūdimyje tyrimų metu vidutiniškai rasta – 221,7 vnt./100 m, Palangos – 135,0 vnt./100 m, Nidos – 52,0 vnt./100 m, o Alksnynės – 49,7 vnt./100 m. šiukšlių. Palyginimui – geros aplinkos būklės kriterijumi laikoma, kai 100 m. paplūdimio ruože randama mažiau nei 20 vnt. šiukšlių.
Daugiausia Lietuvos paplūdimiuose randama plastiko kategorijai priskiriamų šiukšlių – vidutiniškai 84,5 proc., popierius sudaro – 5,4 proc., metalas – 2,7 proc., stiklas – 1,9 proc., mediena – 1,8 proc., guma – 1,3 proc., maisto atliekos – 1,1 proc., tekstilė ir neatpažintos – 0,6 proc. viso surinkto šiukšlių kiekio.
Daugiausia paplūdimiuose randama nuorūkų
Visuose tirtuose paplūdimiuose dažniausiai randama plastiko kategorijai priskiriamų šiukšlių – nuorūkų. Per pastaruosius 7 metus nuorūkos sudarė net 39,7 proc. (42,5 vnt./100 m) visų rastų plastiko kategorijos šiukšlių. Metiniai vidurkiai svyravo nuo 32,6 proc. (2023 m.) iki 47,5 proc. (2021 m.). Tyrimų rezultatai rodo, kad tarša nuorūkomis yra ypač opi problema Palangos paplūdimyje, nes jos sudaro beveik pusę apskritai randamų šiukšlių – 48 proc. (82,2 vnt./100 m). Nustatyta, kad Kuršių nerijos paplūdimiuose (Nidoje ir Alksnynėje) nuorūkų mažėja, o žemyninėje dalyje esančiuose paplūdimiuose (Palangoje ir Melnragėje) didėja.
Plastiko dominavimas (84,5 proc. šiukšlių kiekio, iš jo apie 40 proc. šiukšlių sudaro cigarečių nuorūkos) rodo, kad tarša yra žmonių elgsenos pasekmė, o ne atsitiktinis reiškinys. Taip pat patvirtina problemišką įprotį – nuorūka dažnai išmetama ar užkasama tiesiog į smėlį.
Dar 2018 metais Klaipėdos universiteto atlikta apklausa parodė, kad iš 238 apklaustų Lietuvos paplūdimių lankytojų 24,3 proc. rūkančiųjų nurodė nuorūkomis atsikratantys… tiesiog užkasę jas smėlyje ar kitur. Daugiau kaip trečdalis (33 proc.) apklaustųjų sutiko su teiginiu, jog cigarečių nuorūkos… nėra šiukšlė. Kitaip tariant, išmesdami nuorūką žmonės negalvoja, kad šiukšlina, ir nesupranta, kokią potencialią žalą aplinkai daro. Cigarečių nuorūkos turi celiuliozės acetato, kitaip tariant – plastiko pluošto. Šių smulkių „siūlelių“, priklausomai nuo aplinkos sąlygų yrimo, terminas gali trukti nuo vienerių iki keturiolikos metų. Rūkant cigarečių filtruose kaupiasi ir cheminės medžiagos, tokios kaip arsenas, nikotinas ir etilfenolis, sunkieji metalai.
Susipažinti su švieslente ir duomenimis galima čia.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“.
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba.
Projekto vykdytojas – Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
