Taip Vengrijos gyventojai reiškė paramą opozicijos radijui, netekusiam savo bangų dažnio.
Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir jo vykdomą politiką kritikuoja Europos Sąjunga (ES), žmogaus teisių gynėjai, politologai. Bene nuosaikiausiai (o galbūt su baime ir nepasitikėjimu) į pokyčius šalyje reaguoja naują prievaizdą gavę Vengrijos žurnalistai – IQ.lt nepavyko rasti nė vieno žiniasklaidos atstovo, kuris sutiktų pakomentuoti susiklosčiusią situaciją.
Apkaltintas mėginimais paminti fundamentalius demokratijos principus Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas suskubo imtis taktinių manevrų. Jis pasiūlė pakeisti prieštaringas naujų įstatymų nuostatas, tačiau griežtai atmetė teiginius, kad jo šalis linksta į autoritarizmą.
Tokių veiksmų vengrų premjeras ėmėsi po to, kai Europos Komisija (EK) pradėjo paspartintą pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš jo vadovaujamą šalį dėl apribotos centrinio banko ir duomenų apsaugos institucijos nepriklausomybės, teisminėms institucijoms taikomų apribojimų.
„Problemos gali būti greitai išspręstos“, – V. Orbanas rašė laiške EK vadovui Jose Manueliui Barroso. Vengrijos premjeras taip pat yra pareiškęs, kad esąs pasišventęs „milžiniško masto ir svarbos restruktūrizacijai“ šalyje ir jam „suprantama, kad dėl to kyla diskusijų“.
Aštri kritika
Tačiau europarlamentaras Martinas Schulzas paragino Vengrijos ministrą pirmininką V. Orbaną liautis galvojus, kad ES lyderiai yra kvaili. V. Orbanas esą neturėtų manyti, kad viena gali kartoti Budapešte, o kita kalbėti pareigūnams Briuselyje.
„Europiečiai turėtų atsižvelgti į tai, kad V. Orbanas yra protingas žmogus, kaip partijos lyderis, tačiau jis turėtų atsižvelgti į tai, kad Europos lyderiai nėra kvaili“, – pareiškė M. Schulzas.
Savo „Twitter“ paskyroje europarlamentaras pranešė sakęs ministrui pirmininkui, kad ES institucijos „išlaikys tvirtą poziciją gindamos bendrąsias vertybes“.
Vengrijos valdantiesiems Briuselis davė mėnesį pakeisti prieštaringai vertinamus įstatymus. Jeigu jie to nepadarys, EK galės skirti šaliai baudas arba patraukti ją į Europos Teisingumo Teismą.
Neaišku, ar bus pokyčių
Tačiau bene reikšmingiausias Europos argumentas, dėl kurio vengrai gali suskubti taisyti šiemet įsigaliojusius teisės aktus, – ekonominis. Vengrija šiuo metu mėgina išbristi iš skolų ir pasiekti susitarimą su ES bei Tarptautiniu valiutos fondu dėl 20 mlrd. eurų vertės paskolos. EK įspėjo, kad derybos dėl finansinės pagalbos bus įšaldytos tol, kol Vengrija nepataisys centrinio banko veiklą reglamentuojančio įstatymo.
Valdžioje esančiai V. Orbano partijai „Fidesz“ Vengrijos parlamente priklauso dauguma – du trečdaliai vietų. Tai suteikia jai daugiau galių, negu po komunizmo griūties 1989 metais turėjo kitos šalies vyriausybės.
„Sunku pasakyti, ar apskritai jie ką nors padarys. Konstitucinę parlamento daugumą jie turi, tai formaliai gali to ir nedaryti. Bet, žinant, kad vengrai turi finansinių problemų, manau, kad jie į ES poziciją turėtų atsižvelgti“, – IQ.lt situaciją Vengrijoje komentavo politologas Mažvydas Jastramskis.
Jis pažymėjo, kad šiais metais įsigaliojusi Vengrijos konstitucija ir kiti teisės aktai pademonstravo aiškų „Fidesz“ partijos norą į svarbius postus ilgam laikui pasodinti sau palankius asmenis, patikėtinius.
„Žmogaus teisių labui galime tikėtis, kad pokyčių bus, – sakė „Amnesty International“ Vengrijos padalinio vadovė Orsolya Jeney. – Jeigu įstatymai prieštarauja ES normoms, pokyčiai turėtų vykti. Jeigu jie nevyks, ES turėtų toliau spausti Vengriją“.
Žurnalistai nekomentuoja
Anot M. Jastramskio, didelį nerimą kelia pokyčiai, susiję su žiniasklaida – įsteigta nauja institucija, kuri turi prižiūrėti žiniasklaidos objektyvumą, gali skirti baudas visuomenės informavimo priemonėms.
„Jeigu į tą priežiūros instituciją bus paskirti žmonės, kurie palankūs „Fidesz“, tai bus labai didelis svertas, kuris priklausys vienai partijai. Ji galės sakyti: „šita žiniasklaida yra gera, o šita žiniasklaida bloga“. Tai didelis smūgis žiniasklaidos nepriklausomybei“, – dėstė politologas.
O. Jeney teigimu, „Amnesty International“ laiške Europos komisarėms Neelie Kroes ir Vivian Reding reiškė nuogąstavimus dėl naujoje konstitucijoje įtvirtinto žmogaus teisių apsaugos apribojimo, žiniasklaidą reguliuojančio, išraiškos laisvę pažeidžiančio įstatymo.
Tačiau patys Vengrijos žurnalistai komentuoti susiklosčiusią padėtį vengia. IQ.lt skambino į įvairių šioje šalyje veikiančių žiniasklaidos priemonių redakcijas, tačiau jokių komentarų gauti nepavyko.
Vieni redakcijų darbuotojai teisinosi spaudžiančiais darbų terminais, kiti rekomenduodavo savo kolegas, kurie kalbėti atsisakydavo, dar kiti paaiškindavo, kad žurnalistams savo nuomonės turėti negalima ir atsisveikindavo. Po ilgų paieškų praėjusią savaitę į klausimus elektroniniu paštu per savaitgalį pažadėjo atsakyti viena Vengrijos žurnalistė, tačiau iki šiol to nepadarė.
Teismai ir rinkimai
Vengrijos teismų sistemoje neigiamai vertinamas Konstitucinio teismo teisėjų skaičiaus padidinimas ir teisėjų pensinio amžiaus nuo 70 iki 62 metų sumažinimas. Tiek į naujas vietas, tiek į tas, kurios atsiranda priverstinai į pensiją išėjus daliai teisėjų, esą skiriami valdantiesiems palankūs asmenys.
„Matome pokyčius, kurie iš skirtingų pusių gali visiškai neatrodyti drastiški. Tai yra tam tikri nedideli pokyčiai, bet jie vyksta vienos partijos naudai“, – dėstė M. Jastramskis. Galiausiai, anot jo, susidėlioja tokia mozaika, kuri leidžia numatyti, kad ateityje kitoms partijoms taps sudėtinga konkuruoti su dabar valdžioje esančia „Fidesz“.
„Dar viena aspektas: užsienio ekspertai kalba, kad prie šios konstitucijos bus pridėtos rinkimų įstatymo pataisos – rinkimų apygardos bus perbraižytos taip, kad būtent „Fidesz“ būtų sudaromos palankios sąlygos laimėti kitus rinkimus“, – pridūrė politologas.
Anot jo, Vengrijos rinkimų sistema ir taip yra pakankamai neproporcinga – nors „Fidesz“ per praėjusius rinkimus gavo 52,7 proc. balsų, partijai atiteko du trečdaliai vietų parlamente. „Jeigu apygardos bus perbraižomos taip, kaip tai būtų palankiau valdančiajai partijai, tai iš tikrųjų yra manipuliavimas rinkimų sistema, ir su demokratija gerokai prasilenkta“, – sakė M. Jastramskis.
