Kaip gyventi sergant bronchine astma? Ar galima gimdyti? Ar fizinis krūvis nepablogins būklės? Tokie klausimai kyla varginamiesiems bronchinės astmos. Į juos atsako specialistai.
– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai suserga astma?
– Ši liga neaplenkia nė vienos amžiaus grupės. Tarp sergančių astma vaikų dukart daugiau berniukų nei mergaičių, bet suaugę vyrai ir moterys ja serga vienodai dažnai.
Vaikų astma glaudžiai susijusi su kitomis alerginėmis ligomis. O suaugusiųjų dažniausia ligos priežastis – virusinė infekcija, po jos bronchai pasidaro itin jautrūs. Riziką susirgti astma dar padidina paveldėjimas, nuolatinė nervinė įtampa, didelis fizinis nuovargis.
Didesnė tikimybė susirgti kvėpavimo organų ligomis, tarp jų ir astma, yra moterims klimakso laikotarpiu. Specialistai mano, kad tam turi įtakos estrogenų kiekio sumažėjimas, tai įvyksta apie 45–50 moters gyvenimo metus. Be to, labiau rizikuoja susirgti astma lieknos moterys. Medikų atliktų tyrimų duomenimis, dailiosios lyties atstovės, kurių kūno masės indeksas mažesnis nei 23, linkusios susirgti kvėpavimo organų ligomis net 4 kartus labiau.
– Sergantieji astma taip pat nori mankštintis, kad gražiai atrodytų ir jaustųsi žvalūs. Bet fizinis krūvis dažnai sukelia dusulio priepuolį. Ką daryti?
– Vienas iš astmos tipų – fizinės įtampos astma. Ja sergantys žmonės blogai pasijunta nuo greito bėgimo, važiavimo dviračiu, slidinėjimo ir pan. Bet nereikia manyti, kad tokie ligoniai turėtų rinktis visai nejudrų gyvenimo būdą. Mankšta, sportas būtini, nes organizmą daro atsparesnį. Tik treniruočių tempas turėtų būti lėtas, jį didinti reikia pamažu. Esant šaltam orui sportuoti geriausia patalpoje, o kai šilta – lauke.
Fizinio krūvio metu reikia kvėpuoti pro nosį, kad bronchų gleivinė ne taip išdžiūtų.
Rekomenduojama plaukioti baseine. Dėl drėgno ir šilto oro sergantiesiems fizinės įtampos astma ten daug lengviau kvėpuoti. Pirmosiomis plaukiojimo dienomis daugelis ligonių skundžiasi įvairiais nemaloniais pojūčiais, bet vėliau jų savijauta gerėja. Plaukymas veiksmingiausias, jei tuo užsiima kasdien ne mažiau kaip 20–30 min.
– Kartais ligonių būklę pablogina, pvz., namuose atsiradusi katė, ir net jos atsisakius dusimo priepuoliai kartojasi. Ar, be inhaliatoriaus, tokiu atveju reikalingas ir kitoks gydymas?
– Bronchinė astma – uždegiminė liga, todėl vien panaikinti bronchų spazmą neužtenka, reikia gydyti ir nuo uždegimo. Pirmenybė teikiama vietinio poveikio medikamentams. Jie padeda išvengti astmos paūmėjimų. Bet jei kvėpavimo sutrikimų atsiranda rečiau kaip 4 kartus per savaitę ir jie lengvai pašalinami pavartojus inhaliatorių, manoma, kad nuolatinis gydymas nereikalingas.
Nieko nuostabaus, kad net atidavus katę kitiems priepuoliai kartojasi. Daugelio sergančiųjų astma organizmas ilgainiui ima reaguoti į vis daugiau alergenų, todėl kiekvienas ligonis turėtų išsiaiškinti, kas sukelia priepuolį. Be gyvūnų kailio, tai gali būti pelėsiai, namų dulkės. Alergiškų žmonių namuose neturėtų būti kilimų, storų užuolaidų, minkštų žaislų ir panašių dulkes kaupiančių daiktų. Be to, patalpas būtina dažnai valyti ir vėdinti.
Tiksliausiai nustatyti priepuolių priežastį padės alergologas.
– Ar gali serganti astma moteris gimdyti, ar tai nepakenks jai pačiai ir kūdikiui?
– Dar prieš gerus 20 metų gydytojai astmatikėms gimdyti nerekomenduodavo, ypač sergančiosioms sunkia ligos forma. Jie buvo teisūs, nes vartoti tuo metu vaistai astmai gydyti tikrai kėlė pavojų kūdikiui.
Šiuo metu specialistai teigia, kad bronchinė astma – ne kliūtis susilaukti vaikučio. Pakitęs ligos kilmės supratimas leido sukurti šiuolaikiškus medikamentus, kurių šalutinis poveikis gana nedidelis. Taikomi ir nauji efektyvūs astmos eigos kontroliavimo metodai.
Ketindama pastoti moteris turi apsilankyti pas pulmonologą, kad jis, jei reikia, pakoreguotų gydymą, atsižvelgdamas ne tik į būsimosios mamos būklę, bet ir į saugų vaisiaus vystymąsi. Juk moters kvėpavimo sutrikimai gemalui gali sukelti deguonies badą, o tai gresia persileidimu arba nesveiko kūdikio gimimu.
Būsimoji mama inhaliatorių turi naudoti kuo rečiau, jai turi būti taikomas toks gydymas, kad priepuolių sumažėtų iki minimumo. Pirmenybė šiuo atveju teikiama inhaliaciniams hormoniniams preparatams, kurie būtų veiksmingi, bet vaistų koncentracija kraujyje būtų kuo mažiausia.
Parengė A.Gotautaitė
Nuotr. Astma sergantys žmonės blogai pasijunta nuo greito
bėgimo, važiavimo dviračiu.
