JT Saugumo Taryba ginčijasi dėl rezoliucijos, smerkiančios Sirijos režimą
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje antradienį vykusios karštos diskusijos dėl rezoliucijos, smerkiančios Sirijos valdantįjį režimą, vėl baigėsi be rezultatų. Manoma, kad debatai tęsis ir šiandien, nors kol kas nėra jokių požymių, kad Rusija ir Kinija nusileistų Vakarų ir Arabų šalių spaudimui bei sutiktų su raginimais Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui pasitraukti.
Saugumo Taryba bando derinti rezoliucijos projektą, kurį pasiūlė Marokas. B. al-Assadas kviečiamas nusišalinti ir perduoti valdžią viceprezidentui. Projekte nurodoma, kad yra remiami Arabų lygos pranešimo siūlymai per du mėnesius suformuoti vienybės vyriausybę. Vis dėlto rezoliucijos projekte negrasinama karine intervencija ar ekonominėmis sankcijomis.
Tačiau Rusija ir Kinija nusiteikusios vetuoti bet kokį rezoliucijos variantą, kuriame būtų siūloma keisti valdantįjį režimą. Rusija pasiūlė savo rezoliuciją, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl prievartos naudojimo, tačiau dėl to kaltinamos abi pusės – tiek Sirijos sukilėliai, tiek režimo kontroliuojamos karinės pajėgos.
Vis dėlto Rusijos atstovas prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čurkinas teigė, kad labiau nei rezoliucijų reikėtų efektyvesnio dialogo Sirijoje. „Taryba negali nustatyti vidaus politinio susitarimo sąlygų, – teigė V. Čurkinas. – Mes esame įsitikinę, kad intensyvios vidaus politinės krizės metu tarptautinė bendruomenė neturėtų gilinti konflikto, grasinti ekonominėmis sankcijomis ar karine jėga.“
Sirija – Rusijos galios įtvirtinimo simbolis
Nepaisant vis didėjančio aukų skaičiaus Sirijoje ir stiprėjančio spaudimo Sirijos valdančiajam režimui ne tik iš Vakarų šalių bet ir Arabų lygos pusės, Rusija ir toliau kategoriškai atmeta bet kokias galimybes išoriškai paveikti B. al-Assado režimą.
Šiuo metu Sirija mėgaujasi savotiška Rusijos globa. Pastarajai svarbu atlaikyti tarptautinės bendruomenės spaudimą dėl Sirijos, nes tai parodytų, ko iš tiesų vertos Rusijos teikiamos „saugumo garantijos“. Sėkmingas Sirijos valdančiojo režimo apsaugojimas nuo išorinės intervencijos ar ekonominių sankcijų liudytų apie svarų Rusijos vaidmenį tarptautiniuose santykiuose ir sustiprintų siekį susigrąžinti „didžiosios galios“ vaidmenį.
Sėkmingas Sirijos valdančiojo režimo apsaugojimas nuo išorinės intervencijos ar ekonominių sankcijų liudytų apie svarų Rusijos vaidmenį tarptautiniuose santykiuose ir sustiprintų siekį susigrąžinti „didžiosios galios“ vaidmenį.
Pastaraisiais metais Sirija tapo viena svarbiausių Rusijos karinės technikos pirkėjų, prekybos apimtys siekia milijardus dolerių. Be to, Sirijos uoste Tartouse yra dislokuoti keli Rusijos kariniai laivai – taip bent jau simboliškai rodant, kad Rusijos interesai šiame regione yra itin rimti. Anot dienraščio „New York Times“, pastarųjų karinių susitarimų tarp Rusijos ir Sirijos vertė gali siekti 4 mlrd. JAV dolerių, o bendra Rusijos investicijų suma Sirijoje – apie 20 mlrd. dolerių.
Arabų lyga nori permainų Sirijoje
Vis dėlto Sirijos režimo rėmėjų gretos retėja. Arabų lygos atstovai vis ryžtingiau siekia, kad B. al-Assadas nutrauktų jėgos naudojimą prieš civilius gyventojus. „Sirijos vyriausybė atsisakė su mumis bendradarbiauti. Vyriausybės žudymo mašina toliau veikia nestabdoma“, – Saugumo Tarybai apie Arabų lygos pastangas tarpininkauti Sirijos konflikte pasakojo Kataro premjeras šeichas Hamadas bin Jassimas bin Jabr al-Thani.
Jungtinės Tautos nustojo skelbti aukų skaičių Sirijoje, kuomet jis sausio mėnesį perkopė 5400. Teigiama, kad sudėtinga įvertinti aukų skaičių ir pateikti patikimus duomenis. Sirijos opozicijos atstovų teigimu, aukų skaičius nuo 2011 kovo mėnesio siekia jau mažiausiai 7100.
Kol JT Saugumo Taryba bando derinti pozicijas dėl B. al-Assado režimo, Sirijoje vyriausybės pajėgos ir toliau vykdo karinius veiksmus prieš sukilėlius. Tarptautinės naujienų agentūros praneša, kad pirmadienį ir antradienį Damasko priemiesčiuose vyko kovos, po kurių buvo sunaikintos ten įsitvirtinusios sukilėlių grupelės.
