Nuo ryškiausio cheminio ginklo panaudojimo atvejo Sirijoje praėjo dvi savaitės, tačiau tarptautinė bendruomenė vis dar nesutaria, ką kaltinti ir kokių veiksmų imtis. Tačiau JAV neišsižada griežtos savo pozicijos – Basharas al Assadas turi būti nubaustas.
Įrodymų, kuri kariaujanti pusė rugpjūčio 21 d. šalia Damasko panaudojo cheminį ginklą prieš civilius, trūkumas išlieka bene svarbiausia kliūtimi siekiant bendros pasaulinės bendruomenės reakcijos. Kaip ir per visą pilietinį konfliktą Sirijoje, Vakarų valstybės remia sukilėlius, o B. al Assado režimas didžiausio užtarimo sulaukia iš Rusijos.
Tiek vieną, tiek kitą konflikto pusę palaikantys teigia turį neginčijamų įrodymų. Tačiau Jungtinių Tautų (JT) tyrėjų komanda, rinkusi įkalčius įvykio vietoje, išvadų dar nepateikė. JT ekspertai iš Sirijos jau yra išvykę ir šiuo metu turėjo prasidėti mėginių tyrimai laboratorijose.
Planuota, kad JT išvados pasirodys iki rugsėjo 14 d., tačiau organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pageidavo įrodymus pateikti kuo greičiau. Beveik neabejojama, kad rezultatai nespės pasirodyti, kol baigsis G 20 susitikimas rugsėjo 5 ir 6 d. Sankt Peterburge. Rugsėjo 9 d. numatytas JAV Kongreso svarstymas dėl karinių smūgių Sirijai – kitas svarbus įvykis, iki kurio JT išvados labai praverstų.
Tačiau JAV bei jų partneriai teigia turintys įrodymų iš savų šaltinių. Pasak JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry, duomenys rodo, kad Sirijos režimas naudojo zarino dujas. Be to, užsimenama, kad panašūs įrodymai JAV yra pasiekę ir ankstesniais atvejais, kai kilo įtarimų dėl cheminio ginklo naudojimo. J. Kerry neabejoja, kad šie duomenys padės kongresmenams apsispręsti.
Svarbiausias balsavimas?
Beveik nėra abejonių, kad Sirijai nebus smogta iki balsavimo Kongrese. JAV prezidentas Barackas Obama nusprendė, jog karo veiksmams pradėti reikia platesnio pritarimo. Esama ir kritikos šalies vadovui, neva jis nesugeba vienas priimti sprendimo. Vis dėlto tai neturėtų labai stebinti, nes B. Obama yra pažadėjęs užbaigti užsitęsusį JAV dalyvavimą dabartiniuose konfliktuose ir neįvelti šalies į naujus karus.
Nors anksčiau B. Obama kalbėjo tik apie trumpalaikį ir tikslų smūgį Sirijai, po diskusijų su Kongresu jo nuomonė gali keistis. Skeptiškai nusiteikusi dalis respublikonų laikosi nuomonės, kad baudžiamieiji smūgiai neatneš norimų rezultatų, todėl reikia įvairiapusiškesnės strategijos. Atrodo, kad B. Obama linkęs svarstyti ir ilgiau trunkančios operacijos galimybę, kuri ne tik suduotų rimtą smūgį, bet galbūt prisidėtų ir prie režimo kaitos. Antradienį J. Kerry jau kalbėjo apie galimybę panaudoti sausumos kariuomenę, jei prireiktų užtikrinti cheminio ginklo saugumą.
Tikriausiai prezidentas artėja prie savo pagrindinio tikslo – vienokio ar kitokio pobūdžio karinio smūgio Sirijai. Antradienį Demokratų ir Respublikonų partijų lyderiai Kongrese pritarė karinės operacijos idėjai ir agitavo pritarti kitų politinių jėgų narius. Tačiau Baltieji rūmai į kai kuriuos klausimus dar turės paieškoti atsakymų, nes išlieka skeptiškų kongresmenų grupelių.
Parlamento balsavimas Jungtinėje Karalystėje Sirijos puolimo šalininkams buvo nepalankus. Nors ši žinia buvo gana netikėta, JAV ir Prancūzija tvirtai tebesilaiko ankstesnės pozicijos. BBC apžvalgininkas Jonathanas Marcusas svarstė, kad galbūt britai būtų nubalsavę kitaip, jei JAV žvalgybos duomenys apie cheminio ginklo panaudojimą būtų buvę paviešinti anksčiau (jie pasirodė dieną po to, kai buvo balsuota Jungtinės Karalystės parlamente). Pristatydamas duomenis J. Kerry tarp sąjungininkų Jungtinės Karalystės nebepaminėjo, todėl dalis britų žiniasklaidos ėmė nerimauti, kad nukentėjo jų prestižas pasaulyje bei santykiai su JAV.
Motyvų remti pakanka
Rusija – kita svarbi Sirijos krizės dalyvė. Norint suprasti šios interesus Sirijoje, verta paminėti kai kurias dvišalių santykių detales. Visų pirma, Sirijos iš savo įtakos zonos nenorima paleisti dėl didžiulių ten investuotų sumų. „The Moscow Times“ duomenimis, 2009 m. rusų investicijos Sirijoje siekė 20 mlrd. JAV dolerių. Nors prekyba tarp valstybių neintensyvi, Sirija yra svarbi Rusijos ginklų eksporto kryptis. Pastarąjį dešimtmetį ginklų eksportas į Siriją išaugo kelis kartus.
Ši šalis ne mažiau svarbi ir geografiškai. Iki šiol Rusijos karinis laivynas naudojasi Viduržemio jūros pakrantėje esančiu Tartuso uostu. Tačiau sąlygos neabejotinai būtų peržiūrėtos, jeigu B. al Assado režimas būtų nuverstas. Todėl nieko keisto, kad Rusija tikisi kuo ilgiau išlaikyti jį valdžioje bei išsaugoti savo įtaką regione. Tokiomis aplinkybėmis sunku tikėtis, jog Maskva pakeis savo poziciją ir atsisakys strateginių tikslų.
Šiuo metu kalbama, kad Rusija gali nusiųsti į JAV parlamentinę delegaciją, kuri bandytų įkalbėti Kongresą nepritarti planams panaudoti karinę jėgą. Be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra užsiminęs, kad Sirijos klausimas galėtų būti plačiai aptartas ir G 20 susitikime. Atrodo, kad Rusija bando demonstruoti galinti nulemti įvykių eigą.
Skirtingos kaimynų nuotaikos
Rusijai bandant pasinaudoti užsitęsusiomis JAV politikų diskusijomis, Arabų lyga dėl atidėliojimų nepatenkinta. Kiek anksčiau cheminio ginklo panaudojimu apkaltinusios B. al Assadą, arabų monarchijos tikėjosi ryžtingesnių Vakarų veiksmų. Arabų lyga (ypač Kataras ir Saudo Arabija) remia Sirijos sukilėlius ir reguliariai agituoja tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų prieš B. al Assado režimą. Saudo Arabijos saugumo analitikas Mustafa Alani „The Wall Street Journal“ teigė abejojantis trumpalaikių smūgių nauda. Anot jo, jei smūgiai Sirijai bus, jie turėtų būti pergalingi. Jei B. al Assado režimo šalininkai nebus nugalėti, jie patys pasiskelbs laimėję.
Vis dėlto padarinių gali turėti ir JAV sprendimas nuo smūgio susilaikyti, nes kalbama apie nestabilų Artimųjų Rytų regioną. Įtakingas JAV demokratų partijos narys Robertas Menendezas teigia, kad neveiksnumas turėtų daugiau neigiamų padarinių ir keltų grėsmę JAV saugumui. Interviu CNBC jis akcentavo, kad Artimuosiuose Rytuose reikia griežto sprendimo. Priešingu atveju pasauliui bus pademonstruotas taikstymasis ne tik su cheminio ginklo naudojimu, bet ir su autoritariniais režimais apskritai. Tai taip pat yra tarptautinio JAV prestižo klausimas.
Atsisakius operacijos prieš Siriją gali būti padrąsinti kiti autoritariniai lyderiai. Tačiau griuvus dabartiniam režimui gali sustiprėti ekstremistinių Irano remiamų grupių pozicijos. Tai keltų pavojų ne tik JAV, bet ir Izraelio bei kitų partnerių saugumui. Be to, griežtai prieš Sirijos puolimą pasisako aukšti Irano karininkai. Nors naujoji Irano vyriausybė šiuo klausimu laikosi gana nuosaikiai, operacija prieš Siriją galbūt taptų proga į pirmas eiles stoti radikalams.
