Širdies siunčiami signalai

Primena apie save

Sveikas ir ramus žmogus paprastai nejunta, kaip plaka jo
širdis. Normalus pulsas yra nuo 60 iki 80 tvinksnių per minutę. Jei kurį laiką
širdies ritmas būna dažnesnis, jaudintis neverta.

Ji stipriau gali plakti dėl fizinio krūvio, išgėrus stiprios
arbatos, kavos ar taurelę alkoholinio gėrimo, parūkius. Ir žinoma, susijaudinus
– net jeigu patiriamos malonios emocijos, pavyzdžiui, sulaukiama pagyrimo ar
netikėtai susitinkama su mylimu žmogumi. Visa tai veikia centrinę nervų sistemą
ir priverčia organizmo „variklį“ dirbti greičiau.

Bet dažniausiai tachikardija (išvertus iš graikų kalbos reiškia
„greitą širdį“) yra psichologinės kilmės. Emociškai nuvargus, išgyvenus stresą,
ilgai buvus tvankioje patalpoje širdis pradeda atkakliai priminti apie save –
atrodo, kad iššoks iš krūtinės.

Ir tai nėra blogai. Bet kokia sumaištis organizme priverčia
širdį dirbti įtemptu režimu – ji tarsi perspėja, kad būtina susirūpinti. Jei
patyrus kokius nors išgyvenimus širdis lyg niekur nieko plaktų ramiai, tai
reikštų tik viena: blogai funkcionuoja vegetatyvinė nervų sistema.

Tačiau visai kas kita, jei tachikardija ištinka nepervargus –
nei fiziškai, nei psichiškai. Tai signalas, kad organizmas negaluoja.

Negalavimų priežastys

Krūtinėje pajutus dilgčiojimą dažniausiai išsigąstama: nejaugi
širdis? Galbūt iš tiesų reikia susirūpinti, ypač tada, jei ima mausti krūtinę,
staiga ir smarkiai padidėja širdies susitraukimai, apima nerimas, silpnumas,
pasidaro sunku kvėpuoti – ima trūkti oro, gausiai šlapinamasi. Tai gali būti
paroksizminė tachikardija.

Jos priepuolius gali sukelti išeminė širdies liga,
kardiomiopatija, stiprios emocijos, alkoholis, rūkymas, kava, fizinis krūvis.
Tokią būklę kartais gali išprovokuoti kai kurie vaistai. Tačiau tikrąją
priežastį gali nustatyti tik specialistas, todėl nedelsiant reikia kreiptis į
gydytoją.

Širdis greičiau ima plakti ir esant sinusinei tachikardijai.
Tada juntamas spaudimas krūtinėje, greitai pavargstama, trūksta oro.

Šį negalavimą sukelia įvairios priežastys: emocijos, fizinis
krūvis, skausmas, karščiavimas, alkoholis, rūkymas, stipri arbata ar kava,
vaistai. Paprastai sinusinė tachikardija prasideda ir baigiasi iš lėto. Jei
sergama išemine širdies liga, atsiradus sinusinei tachikardijai yra didesnė
staigios mirties rizika.

Gydant sinusinę tachikardiją, pirmiausia svarbu pašalinti ją
sukėlusią priežastį.

Gamina per daug hormonų

Tachikardija gali būti kokios nors ligos vienas iš požymių.
Gana dažnai širdies ritmas sutrinka susirgus hipertireoze – kai suaktyvėja
skydliaukės veikla ir ji gamina per daug hormonų. Ligonis skundžiasi ne tik
padažnėjusiu širdies plakimu, bet ir padidėjusiu jautrumu, nervingumu, gausiu
prakaitavimu, nuolatiniu nuovargiu, raumenų silpnumu. Nors apetitas būna geras,
žmogui mažėja svoris, nes maistingosios medžiagos reikalingos kūno temperatūrai
palaikyti. Net ir miegant pulsas nesumažėja – būna 80 tvinksnių per minutę. Taip
yra todėl, kad skydliaukė gamina per daug hormonų, o dėl sutrikusios jos
funkcijos kenčia visi organai. Tad reikia kuo skubiau pradėti gydytis.

Kai kraujyje sumažėja eritrocitų ir hemoglobino koncentracija,
taip pat juntama tachikardija. Organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies,
todėl „reikalauja“, kad širdis paspartintų darbą.

Sergantį anemija žmogų, be tachikardijos, kamuoja silpnumas,
nuovargis, ligonis skundžiasi, kad jam sunku sutelkti dėmesį, jis jaučiasi
išsekęs. Gana dažnai net nepagalvojama, kad tai gali būti mažakraujystės
požymiai.

Juk daugelis klaidingai mano, kad anemija sergantis žmogus turi
būti išbalęs. Tačiau, kol liga stipriai neprogresuoja, tokio simptomo nėra.
Anemiją nesunku nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Taigi reikia kreiptis į šeimos
gydytoją.

Gali atsirasti komplikacijų

Tachikardija ištinka ir padidėjus kraujo spaudimui. Jis nuolat
kinta – gali padidėti karščiuojant, pasportavus, išgėrus stiprios kavos ar
alkoholio. Tai yra normalu. Tačiau būtina sunerimti, kai padidėjęs kraujo
spaudimas laikosi ilgiau. Jeigu jis pakilęs tik šiek tiek, paprastai daugelis to
nė neįtaria, nes nejaučia jokių sveikatos sutrikimo požymių. Tačiau nesigydant
gali atsirasti komplikacijų.

Pernelyg aukštas arterinis kraujospūdis veikia kraujagyslių
sieneles, todėl jos sustorėja ir sukietėja – susergama ateroskleroze.

Ilgainiui tai gali pažeisti širdies, smegenų, inkstų veiklą.
Dažniausi negydomo didelio kraujospūdžio padariniai yra insultas ir širdies
smūgis. Inkstų funkcijos nepakankamumas, krūtinės angina, paralyžius, kalbos
praradimas – taip pat grėsmingos didelio arterinio kraujospūdžio pasekmės.

Širdies ritmas gali sutrikti ir persitvarkant organizmui – paauglystėje,
moterims – prasidėjus menopauzei. Tuo metu vyksta pakitimų hipotalame –
tarpinėje smegenų apatinėje dalyje, esančioje po regimuoju gumbriu. Jo dalis
valdo širdies darbą.

Tachikardijos priežastį gali nustatyti tik gydytojas. Į
negalavimus negalima numoti ranka, nes organizmo „variklis“ gali atsisakyti
dirbti. Todėl, pajutus ligos požymius, reikia kreiptis į specialistą.

PARENGĖ L.ŽUKAITĖ