Savivaldybės administracijos direktoriui nuo pirmosios darbo dienos paskirta 50 proc. atlyginimo priemoka, Panevėžyje pirmą kartą patvirtintos daugiabučių ir individualių namų gyventojams skirtingos šalto vandens kainos, planuojami struktūriniai pokyčiai Savivaldybės skyriuose, bet mero patarėjų, vicemerų ir administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičius nesikeičia, sprūstančio „Rail Baltica“ terminalo gelbėjimo darbai ir karas su miesto centrą žiurkėmis apleidusiu verslininku.
Tokie gyventojams bene ryškiausiai matomi lygiai prieš šimtą dienų prie miesto vairo stojusios ir dirbti žmonėms garsiai pasižadėjusios valdžios darbai.
Gesino gaisrus
Tiesiogiai išrinktas meras Rytis Račkauskas savo komandos darbą vertina septynetu.
„Padėtis Savivaldybėje kontroliuojama, darbai vykdomi, gyvenimas eina pirmyn“, – konstatuoja meras.
Pastaruosius trejetą mėnesių R. Račkauskas įvardija kaip gaisrų gesinimo laikotarpį.
„Nors ateidami matėme daug neveiklumo ir supratome, kad laukia daug problemų, bet situacija pasirodė dar prastesnė“, – akmenį į pirmtakus meta meras.
Anot jo, naujų vadovų komandai tekę didžiausi iššūkiai – „Rail Baltica“ krovinių terminalo ties Panevėžiui likimas ir įstrigusios Dailės galerijos priestato statybos. Valdžia didžiuojasi juos įveikusi: derinama terminalo statybos techninė užduotis, skulptorių simpoziumų darbų ekspozicijai skirtas priestatas statomas.
Žadėtoji pertvarka dar planuose
Nauja valdžia prieš šimtą dienų pirmajame Tarybos posėdyje pažadėjo neišvengiamus struktūrinius pokyčius Savivaldybės administracijoje. Tokį patį tikslą išsikėlę kitų savivaldybių merai šio darbo ėmėsi atsiraitę rankoves.
Kauno taryba jau pritarė siūlymui sumažinti administracijos darbuotojų skaičių dvidešimčia procentų. Reformą įvykdžius naujoji Kauno valdžia atsisveikins su daugiau nei 150 Savivaldybės darbuotojų taip tikėdamasi sutaupyti nemažą sumą miestui.
Panevėžio vadovai per 100 dienų suspėjo įkurti dar vieną Tarybos komitetą bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir jaunimo reikalams svarstyti, taip pat Jaunimo tarybą, numatomas verslo konsultanto etatas, bet žadėtąjį auditą tebeplanuoja.
„Už Kauno mero V. Matijošaičio nugaros stovi visa „Viči“ struktūra su puikiais teisininkais ir jie nuo pirmos darbo dienos pradėjo veiksmus. Nenorime politikuoti ir populistinių sprendimų. Norime pirmiausia pažiūrėti, kaip veikia mechanizmas“, – skirtumus nuo Kauno mato R. Račkauskas.
Anot jo, Panevėžio savivaldybėje taip pat jau netrukus pradės darbą nepriklausomi auditoriai, vertins skyrių darbą. Kol nėra audito išvadų, Panevėžio vadovai teigia nesiryžtantys atsakyti, kiek Savivaldybėje galėtų būti sumažinta etatų. Šiuo metu Panevėžyje 1000-iui gyventojų tenka 2,8 valdininko ir tai yra daugiausia iš penkių didžiųjų šalies miestų. Miesto vadovai teigia per 100 dienų įsitikinę, kad Savivaldybės skyrių problema vis dėlto ne darbuotojų skaičius, o nevienodas darbo krūvių paskirstymas. Kaip vieną labiausiai apkrautą darbu administracijos direktorius Tomas Jukna „Sekundei“ yra įvardijęs Teisės skyrių.
Tačiau panevėžiečiams bene aktualiausio Miesto ūkio skyriaus darbu vadovas pripažino nesąs patenkintas.
„Užduotis, kurias gauna, atlieka patenkinimai“, – tik tokį įvertinimą šio skyriaus vedėjui Antanui Karalevičiui skyrė administracijos direktorius.
Valdžios aparatas nesusitraukė
Taupyti administracijos darbuotojų sąskaita svarstanti valdžia savo komandos sumažinti nesiryžo. Merui, kaip ir ankstesnės kadencijos jo pirmtakui, padeda keturi patarėjai.
Naujoji valdžia pasiliko ir tą patį vadovų skaičių – meras ir administracijos direktorius turi po du pavaduotojus. Tad Panevėžio valdžios piramidė tokio paties dydžio kaip ir Klaipėdos, turinčios beveik 61 tūkst. gyventojų daugiau.
„Nors miestų gyventojų skaičius ir skiriasi, bet struktūriškai problemos tos pačios. Yra ūkiniai ir yra socialiniai reikalai. Visų sričių specialistų nebūna. Švietimo specialistas juk negali turėti tiek kompetencijos remontuojant gatves. Palikti vieną mero pavaduotoją organizaciniu požiūriu nebūtų teisinga. Taip pat ir mano patarėjai yra atskirų sričių specialistai – ūkiniam, socialiniam blokams, teisiniams reikalams“, – aiškino meras.
Prieš 100-ą dienų startavusi valdžia nustebino ir finansiniu dosnumu. Naujajam administracijos direktoriui dar nė nepradėjus dirbti, už padidintą darbo krūvį buvo paskirtas 50 proc. priedas. Anksčiau daugiau nei penkerius metus šias pareigas ėjusiai Kristinai Vareikienei mokėta 30 proc. priemoka.
Meras sutinka, kad tuometis toks sprendimas galėjo šokiruoti, tačiau, R. Račkausko nuomone, jis teisingas.
„Jei pats mokėčiau darbuotojui pinigus, už tokį darbą priemoka būtų dar didesnė“, – teigė meras
Peržiūrės švietimo tinklą
Šimto dienų sukaktį mininti Panevėžio valdžia žada pokyčių ne tik Savivaldybės valdininkams, bet ir miesto pedagogams. Ankstesniajai valdžiai vengus nepopuliarių sprendimų, naujoji mokinių nesurenkančių mokyklų ateities nemato. Šiuo metu atliekama švietimo tinklo analizė, tačiau ir be jos matyti, kad kai kurių mokyklų dienos suskaičiuotos.
Vicemero Petro Luomano teigimu, šį rugsėjį į Panevėžio mokyklas susirinks 450 mokinių mažiau nei pernai. Kritiškiausia „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos padėtis. Jai nesugebėjus suformuoti 9-osios klasės, mokykloje teliks 230 mokinių. „Nevėžio“ vadovai siūlo reorganizuoti įstaigą į regioninę kalbų mokyklą. Miesto valdžia tokia idėja abejoja.
„Tai nėra taip paprasta“, – teigia P. Luomanas.
Vienybę patikrins rinkimai
Nors miesto valdžia dirba tik šimtą dienų, pasigirsta vertinimų, kad mero suburta koalicija nėra tvirta kaip kumštis. Pasak R. Račkausko, kol kas valdančioji dauguma darbinga. Tačiau meras neneigia, kad jai rimtu išbandymu gali tapti kitąmet vyksiantys Seimo rinkimai.
„Kol kas dirbame gana konstruktyviai. Koalicijoje nėra politinės jėgos, kuri kategoriškai prieštaraudama blokuotų sprendimus, ir tai jau geras ženklas. Bet artėja Seimo rinkimai, todėl nenoriu žiūrėti toli į priekį. Korekcijų santykiuose gali būti“, – pripažįsta meras.
Giria už viešuosius ryšius
Tarybos opozicija teigia per šimtą dienų nepajutusi, kad su naująja valdžia į Panevėžį būtų pūstelėję permainų vėjai. Nepartinis Tarybos narys Gintaras Šileikis sako tikėjęsis struktūrinių pokyčių ir pastangų pradėti taupyti nuo savęs.
„Panevėžiui užtektų vieno vicemero, vieno administracijos direktoriaus pavaduotojo. Taip būtų sutaupyta pinigų ir valdymas, be abejonės, būtų modernesnis. Mero padėjėjų komanda, tikėjausi, sumažės, bet irgi liko tokia pati. Visi miestai jau tvirtina naujas administracijos struktūras, o Panevėžys kažkodėl lieka prie senosios. Tą žadama įgyvendinti ateityje, bet argi tai nereiškia, kad atėjo vadovauti tam nepasiruošę?“ – svarsto G. Šileikis.
Tarybos narys kritikuoja ir akivaizdų opozicijos nuomonės ignoravimą. Anot jo, opozicijos atstovai liko neįleisti į Jaunimo reikalų, Trišalę tarybas.
„Opozicija ignoruojama šiurkščiausiu būdu. Gal taip dar sergama vaikiška didybės manija? Bet ir opozicija išrinkta panevėžiečių, todėl visų nuomonių turi būti paisoma“, – „Sekundei“ teigė G. Šileikis.
Tarybos narys sako miesto vadovus galintis pagirti nebent dėl akivaizdžiai pagerėjusio viešųjų ryšių specialistų, smulkiai aprašančių mero susitikimus ir apsilankymus renginiuose, darbą.
Buvęs vicemeras Maurikijus Grėbliūnas sako galintis pagirti merą už sugebėjimą sudaryti koaliciją, tačiau mano, kad ūkiniai reikalai per tą 100 dienų buvo stumtelėti į šalį.
„Per šimtą dienų labai daug laiko skirta valdžiai įtvirtinti. Ir tik vėliau susigriebta, kad yra dar ir kasdienių darbų, kuriuos neišvengiamai reikia spręsti. Tai, kokius šiandien mieste matome infrastruktūros tvarkymo darbus, jie yra tęstiniai, pradėti praeitoje kadencijoje“, – naujų iniciatyvų pasigenda M. Grėbliūnas.
Panevėžiečių mintys
Pensininkas Alfonsas Žobakas
Pensininkas Alfonsas Žobakas
„Gal ne visi darbai padaryti, gal ne taip, kaip norėtųsi, bet nėra prisidirbta. Daug ko galima iš naujos valdžios norėti ir reikalauti, bet aš puikiai suprantu, kad miesto biudžetas ribotas. O tobulinti yra labai daug ką. Ne veltui juokaujama, kad Londone važinėjama kaire eismo juosta, Berlyne dešine, o Panevėžyje – ten, kur mažiau duobių. Remonto šaukiasi šaligatviai, reikėtų daugiau dėmesio ir fantazijos miesto apželdinimui”.
Panevėžietė Laima Derukienė (dešinėje)
Panevėžietė Laima Derukienė
„Nuo savivaldos rinkimų mieste pasikeitimų nelabai matau. Gatvės baisios, labai reikia remontuoti. Reikia daugiau dviračių takų, kad po miestą būtų galima pasivažinėti ne tik automobiliu. Nors Panevėžys man ir taip jaukus miestas, kitaip turbūt ir negali būti, nes čia mano gimtinė”.
Edgaras Černeckis, valstybės tarnautojas
„Panevėžys man ir anksčiau buvo gražus miestas, ir dabar toks. Kad kažkas jame pasikeitė, neatkreipiau dėmesio. Man norėtųsi mieste daugiau vietų šeimoms – žaidimų aikštelių vaikams, dviračių takų.
Būtina tvarkyti daugiabučių namų įvažas. Iki galo neišspręstas mokamų automobilių stovėjimo vietų klausimas.
Edgaras Černeckis, valstybės tarnautojas
Suprantu, kad tai vienas iš būdų sumažinti automobilių srautus centre, bet nemanau, kad Panevėžys yra tas miestas, kuriame juos reikėtų mažinti. Tai aktualu Vilniui, Kaunui, bet Panevėžyje dar turime džiaugtis, kad žmonės į centrą atvažiuoja.
Automobilių stovėjimas apmokestintas, o dar stebimasi, kodėl centras tuščias, o žmonės masiškai važiuoja į prekybos centrą miesto pakraštyje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
J. Markevičiaus nuotr.
