Ketvirtoji šiais metais Panevėžio šimtametė Eleonora Stankevičiūtė jubiliejų pasitiko kaip niekad triukšmingai. Senolė artimųjų prašė surinkti kuo daugiau giminių ir draugų, kad šventė leistų užmiršti mintis apie amžių ir mirtį. Ją sveikino ir „Sodros“ Panevėžio skyriaus atstovai.
Dar prieš pat gimimo dieną šimtametę pradžiugino visas būrys ją mylinčių žmonių. Kartu su dukterėčiomis Birute Šlenyte ir Emilija Sakalauskiene senolė dainavo, pasakojo gražiausias gyvenimo akimirkas, atminčiai ir nusifotografavo.
„Mūsų teta labai linksmas žmogus – mėgsta šventes, susibūrimus ir bendrauti su žmonėmis. Ji visuomet šventė savo gimtadienius ir vardadienius. Ir šimtmetį liepė surengti taip, kad ateitų kuo daugiau svečių, tik kad jos draugų jau sunku berasti…“ – apie jubiliatę pasakojo ją prižiūrinti dukterėčia Birutė.
Savo šeimos senolė nebuvo sukūrusi. Kaip „Sekundei“ sakė jubiliatė, nors progų buvo, vedybų ji pati nenorėjo. Nė vienas jaunikis jai netiko į porą, o be to, senolė tvirtino labai nemėgusi auklėti vaikų.
Tačiau moters dukterėčia Birutė buvo linkusi tikėti, kad smagaus būdo, bendrauti mėgstanti teta neištekėjo dėl kilusio karo ir sunkaus gyvenimo.
Baigusi vos kelias klases E.Stankevičiūtė visą gyvenimą itin daug dirbo. Jos darbštumas, dukterėčios manymu, receptas, kaip sulaukti šimtmečio.
Tačiau ilgas amžius galėjo būti ir paveldėtas. Mat dešimties vaikų šeimoje, kurioje augo ir pati E.Stankevičiūtė, visi broliai ir seserys sulaukė mažiausiai 90 metų. Tačiau dabar gyvos tik Eleonora ir jos jauniausia sesuo Kazimiera Šlenienė – moteris sulaukė 89 metų.
Jos šeimoje jubiliatė jau kelinti metai ir glaudžiasi, nes vos bematanti ir begirdinti senolė nebesugeba savimi pasirūpinti. Ką dar leidžia jos jėgos, stengiasi padaryti pati.
Stipria senolės sveikata negalima nesistebėti. Pirmą kartą į ligoninę dėl nesveikos kojos ji atsigulė devyniasdešimties. O retkarčiais ją aplankantis šeimos daktaras neturi net dėl ko prie šimtametės „prisikabinti“. Jos širdis, plaučiai ir kiti organai dirba puikiai. Net tokiame amžiuje kamuojantis didelis kraujospūdis šiai moteriai nekelia jokių rūpesčių.
Dukterėčia šypsosi, kad teta, nežinanti, kas yra ligos, išsigąsta ir menkiausio čiaudulio.
„Ji labai bijo mirties, todėl iš karto jaudinasi“, – pasakojo Birutė.
Dabar E.Stankevičiūtė daugiausia meldžiasi, skaityti knygų ar žiūrėti televizoriaus jau nebegali. Tik kartais dar liaudiškos muzikos koncertų pasiklauso, nes dainuoti visą gyvenimą jai buvo didžiausias malonumas.
Dar būdama jauna kartu su ateitininkais Eleonora koncertuodavo po visą Lietuvą. Ir dabar moteris labai mėgsta savo giminėms pasakoti, kaip jai teko dainuoti pačiam prezidentui Antanui Smetonai.
Ir į šimtmetį susirinkusiems „Sodros“ svečiams E.Stankevičiūtė užtraukė dainą apie laisvę.
„Tai kad jau žodžius pamirštu“, – savo pasirodymo truputį varžėsi jubiliatė.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. Labai mylinti žmones ir su jais bendrauti
mėgstanti E.Stankevičiūtė savo šeimos taip ir nesukūrė.
