Investuotojų pasiųsta žinutė turbūt negalėjo būti aiškesnė. Akcijų rinkos patraukė žemyn, o euras nusirito į dviejų savaičių žemumas, vos tik paaiškėjo, kad Italijos premjeras Mario Monti, netekęs savo pirmtako Silvio Berlusconi ir jo partijos palaikymo, atsistatydins. O pastarasis, skandalingai pagarsėjęs politikas, dalyvaus rinkimuose ir pats kandidatuos į premjero postą.
Buvęs Italijos ministras pirmininkas S. Berlusconi kaltina M. Monti ir jo technokratų vyriausybę įgyvendinus taupymo šalininkės Vokietijos padiktuotą ekonominę politiką ir taip įstūmus Italiją į recesiją. S. Berlusconi įsitikinęs, kad Italijos padėtis šiuo metu yra kur kas blogesnė nei tada, kai valdžioje buvo jis. Todėl kartu su savo „Laisvės žmonių partija“ politikas atsiėmė anksčiau technokratų vyriausybei reikštą paramą.
S. Berlusconi taip pat pažadėjo būti partijos vedlys kitąmet vyksiančiuose parlamento rinkimuose ir kandidatuoti į ministro pirmininko postą. Po tokių savo pirmtako pareiškimų M. Monti nusprendė pasitraukti iš premjero posto, vos tik bus patvirtintas kitų metų Italijos biudžetas.
M. Monti Italijos premjeru tapo 2011 m. Šiame poste jis S. Berlusconi pakeitė tuomet, kai rinkos ėmė nerimauti dėl Italijos ekonomikos sveikatos ir šalies ilgalaikio skolinimosi kaina pasiekė netvarų lygį. 10 metų trukmės Italijos obligacijų pelningumas praėjusių metų vasarį buvo pasiekęs euro zonos rekordą – 7,48 proc.
Valdžios vairą perėmus technokratų vyriausybei, paskolos Italijai atpigo, o investuotojų, ekonomistų ir politikų dėmesys vėl nukrypo į Graikiją ir Ispaniją. M. Monti kartu su savo technokratų vyriausybe planavo dirbti iki 2013 m. balandžio, kai baigsis dabartinio Italijos parlamento įgaliojimai. Pradėjęs darbą jis tikėjosi, kad turės pakankamai laiko ištraukti valstybę iš finansinės suirutės.
Tačiau dabar aišku, kad rinkimai Italijoje vyks anksčiau, nei laukta, – kitų metų vasarį. O Italijos politinis ir ekonominis stabilumas, anot kai kurių politikų, kelia daug klausimų. „Italija negali pristabdyti dviejų trečdalių reformų, – žurnalui „Der Spiegel“ sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle. – Tai sukeltų turbulenciją ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje.“
Skamba baisiai. Bet ar iš tiesų 76-erių prieštaringos reputacijos S. Berlusconi galėtų sukelti tiek problemų? Pirmiausia, anot „Businessweek“ naujienų svetainės, reikėtų pastebėti, kad jis turi nemenkų teisinių problemų. Spalį jis buvo nuteistas dėl mokesčio vengimo, tačiau pateikė apeliaciją.
Be to, apklausų duomenys rodo, kad S. Berlusconi partijos populiarumas nesiekia 15 proc. Didžiausią gyventojų palaikymą Italijoje turi centro kairės „Demokratinė partija“. Ši politinė jėga reiškia palaikymą būtent premjerui technokratui.
„Citigroup Global Markets“ analitikė Giada Giani laikosi nuomonės, kad praktiškai neegzistuoja rizika, jog S. Berlusconi ar kiti dabartinės Italijos vyriausybės kritikai nedelsdami panaikins M. Monti ir jo vyriausybės darbus. „Beveik visi M. Monti planai buvo patvirtinti“, – sakė G. Giani.
S. Berlusconi Italijos premjero pareigas ėjo tris kadencijas. Jeigu jis iš tiesų nuspręs kartu su savo partija dalyvauti rinkimuose, greičiausiai naudosis prieš taupymą ir prieš M. Monti vyriausybę nukreipta retorika.
Tačiau, kaip pranešė „Financial Times“, gali būti, kad tuose rinkimuose jam teks varžytis su pačiu M. Monti. Mat su juo derasi ir dalyvauti rinkimuose ragina Italijos centro partijos. Atsakymą jos tikisi gauti per artimiausią savaitę.
Jeigu nuspręstų dalyvauti rinkimuose kaip kurios nors partijos kandidatas, M. Monti apie tai turėtų pranešti po to, kai bus patvirtintas šalies biudžetas. Tai turėtų įvykti likus savaitei iki Kalėdų. Jeigu dalyvautų rinkimuose ir kandidatuotų į premjero postą, M. Monti būtų stiprus konkurentas kitiems politikams. Jis turi net 47 proc. visuomenės palaikymą.
