Skaitikliai – dėl įdomumo
„Panevėžio energijai“ ir Kranto gatvės 47-ojo namo bendrijai
nesusikalbant, renovuotuose butuose įrengti šilumos energijos skaitikliai antrus
metus tėra tik puošmena.
Net ir įsirengusiems nemenkai kainuojančius šilumos apskaitos
prietaisus gyventojams ir toliau mokestis už šildymą skaičiuojamas ne pagal
sunaudotą energijos kiekį, bet pagal buto kvadratūrą, kaip buvo dar prieš
renovaciją.
Namo bendrijos pirmininkas Eugenijus Olšauskas per pastaruosius
dvejus metus sukaupė krūvą raštų, prirašytų ne tik pačiai šilumos tiekėjai, bet
ir Savivaldybei, netgi Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tačiau ir
toliau, kaip patys gyventojai juokauja, į butuose sumontuotus šilumos
skaitiklius žvilgteli tik dėl sportinio intereso, mat jų rodmenys „Panevėžio
energijai“ vis dar nieko nereiškia.
Bendrovės atstovai aiškina, jog dėl tokios absurdiškos
situacijos kalti patys vartotojai, esą jei bendrija pasirinktų šilumos
paskirstymo metodą – problemos neliktų.
Tikėjosi sutaupyti
Ryžtis renovacijai Kranto g. 47-ojo namo bendriją privertė,
pasak E.Olšausko, pats gyvenimas. Nors už šildymą gyventojai mokėjo gana
solidžiai, tačiau butuose termometro stulpelis retai tepakildavo aukščiau kaip
iki 13–16 laipsnių. Nusprendę, kad kitos išeities nėra, tik renovuoti
1963-iaisiais statytą daugiabutį, žmonės sutarė, kad vien tik apšiltintų ir
gražiai nudažytų sienų neužteks. Bendrija apsisprendė iš esmės sutvarkyti ir
kone jau avarinės būklės šildymo sistemą – renovuoti šildymo punktą. Buvo
pakeisti visi vamzdynai, radiatoriai, maža to, visuose butuose įrengti
termoreguliatoriai ir šilumos apskaitos prietaisai. Pasak E.Olšausko, visa namo
renovacija kainavo 783 tūkst. litų, tai yra dviejų kambarių butui atsiėjo
maždaug 19 tūkst. litų. Nors pinigai – nemaži, bet žmonės džiaugėsi ryžęsi
tokiai Panevėžyje vis dar naujovei. Gyventojai neabejojo, kad įsirengę
skaitiklius „Panevėžio energijai“ sumokės už tiek šilumos, kiek sunaudojo.
Vadinasi, bus tikri savo būstų ir pinigų šeimininkai: norės taupiau gyventi –
šildymą sumažins, o kai piniginė leis – padidins.
Bendrija jau įsitikino, kad renovacija pasiteisino.
Sutartis įstrigo
E.Olšausko teigimu, prieš renovaciją, per 2006 – 2007 m.
šildymo sezoną namas sunaudojo 149 megavatvalandes šilumos energijos. O 2009 –
2010 m., nors ir šalta žiema pasitaikė, renovavus visą šildymo sistemą namui
apšildyti užteko perpus mažiau energijos – 76 Mwh.
„Įsirengę prie radiatorių termoreguliatorius, kiek norime, tiek
galime šildytis. Nusistatyti, kad būtų labai karšta, arba visai išjungti
šildymą“, – džiaugėsi E.Olšauskas.
Bėda ta, kad gyventojai jau turi galimybę sutaupyti šilumos,
bet piniginę vis tiek tenka patuštinti daugiau, nei derėtų po tokios
renovacijos.
Pasak pirmininko, nors dar 2009-aisiais bendrija „Panevėžio
energijai“ įteikė pranešimą apie atliktą šildymo sistemos renovaciją,
pasikeitusį šilumos vartojimo apskaičiavimo metodą ir paprašė pakeisti su
vartotojais pasirašytas šilumos pirkimo-pardavimo sutartis. E.Olšauskas teigia
prie šio prašymo pridėjęs ir visus reikalingus priedus: bendrijos registravimo
pažymėjimą, bendrijos narių susirinkimo protokolą bei kitus bendrovės
pareikalautus dokumentus.
Plačiau skaitykite 2011 m. vasario mėn. 7 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Nepasinaudoja. S.Jasiūno teigimu, jei
mokėtų pagal skaitiklio rodmenis, per mėnesį sutaupytų maždaug 15 litų, tačiau
bendrijai nesusikalbant su šilumos tiekėja, nemažai kainavę apskaitos prietaisai
butuose – tik savotiška puošmena.
