Norint šiltai ir patogiai gyventi, būtina suvokti, kad daugiabutis namas jungia daug žmonių, ir visi jo gyventojai vienodai atsakingi už gerovę ir tolygų šilumos pasiskirstymą. Tik sukūrus bendriją, galima ieškoti sprendimų, užtikrinančių kvalifikuotą daugiabučio namo priežiūrą, ir ieškoti, kas galėtų atstovauti gyventojams, renovuojantiems patį namą ar modernizuojantiems šilumos ūkį. Gerai besitvarkanti namo bendrija, aktyvūs jos gyventojai visada suras, kaip išspręsti iškilusias problemas. Žinodami, kas lemia mokesčių dydį už suvartotą šilumos energiją name, gyventojai priims sprendimą, ką reikėtų daryti, kad tie mokesčiai sumažėtų.
Kas turi įtakos patalpų šildymo sąnaudoms?
Lauko temperatūros pokyčiai, prasta namo kokybė: nesandarūs langai, lauko durys, neįstiklinti balkonai, statybinių kontrakcijų maža šiluminė varža turi įtakos patalpų šildymo sąnaudoms. Norint patiems vartotojams reguliuoti name vartojamą šilumos energijos kiekį, reikia suprasti, kad nemodernizavus pastato šilumos punkto ir šildymo bei karšto vandens sistemų tą pasiekti labai sunku.
Didele dalimi suvartotas šilumos kiekis name priklauso nuo namo sistemų priežiūros, bet priežiūra neduos jokio efekto, jei namo šilumos ūkio įranga bus technologiškai pasenusi, neturinti jokių privalumų. Šiuo metu mieste keičiant atvirą karšto vandens tiekimo sistemą į uždarą, gyventojai turi suprasti, kad tiek šilumos tiekėjų, tiek vartotojų pastatų šilumos ūkis sudaro vientisą sistemą, kurią bendromis pastangomis modernizavus būtų galima padidinti sistemos veikimo efektyvumą.
Nebus galimybių užtikrinti karšto vandens kokybę vartotojams, naudojantiems vandenį atvira karšto vandens tiekimo schema.
Įgyvendinant strateginį šilumos tinklų plėtojimo planą Panevėžio mieste, atliekami tiek šilumos tiekėjo, tiek šilumos vartotojo šilumos ūkio pertvarkymo darbai, pereinama iš atviros karšto vandens tiekimo sistemos į uždarą. AB “Panevėžio energija”, ruošdamasi visiškai pakeisti karšto vandens tiekimo schemą iš atviros į uždarą, atsižvelgia į faktą, kad karštas vanduo bus ruošiamas vartotojų šilumos punktuose, ir rekonstruoja miesto katilinių vandens ruošimo įrangą.
Vienoje iš katilinių (Panevėžio RK-1) cheminio vandens paruošimo įrenginiai jau pakeisti 2003 metais, o pasibaigus 2004-2005 metų šildymo sezonui numatoma rekonstruoti ir Panevėžio RK-2 cheminio vandens paruošimo įrenginius, jie bus pritaikyti darbui esant tik uždarai karšto vandens tiekimo schemai. Abiejų katilinių vandens paruošimo įrenginiai po rekonstrukcijos bus tokios galios, kad galės paruošti vandens kiekį tik šilumos tinklams papildyti. Nebebus galimybių užtikrinti karšto vandens kokybę vartotojams, naudojantiems vandenį atvira karšto vandens tiekimo schema.
Nemodernizuotų šilumos punktų gyventojai už šilumą mokėjo daugiau
Šių dienų situacija parodo, ką laimi daugiabučių namų gyventojai, renovavę namą ar modernizavę šilumos punktą ir kvalifikuotai prižiūrintys pastato šildymo ir karšto vandens sistemą. Šiuo metu uždara karšto vandens tiekimo sistema naudojasi 418 daugiabučių namų iš 780, prijungtų prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Gyventojai, modernizavę namų šilumos punktus, šių metų vasario mėnesį už patalpų šildymą vidutiniškai mokėjo po 2,29 Lt už vieną kvadratinį metrą. Gyvenamuosiuose namuose, kuriuose nemodernizuoti šilumos punktai, gyventojai už šildymą mokėjo vidutiniškai po 2,64 Lt už kvadratinį metrą. Taigi, jei daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų bendras plotas yra 2000 kvadratinių metrų ir name šilumos punktas modernizuotas, gyventojai per mėnesį vidutiniškai sutaupo 700 litų. Negi dar kyla klausimas, ar verta modernizuoti šilumos punktą?
Daiva Paulauskienė,
AB “Panevėžio energija” atstovė spaudai
