Kur nėra konkurencijos, ten yra didelės kainos. Ši rinkos ekonomikos aksioma itin akivaizdi Lietuvos šilumos ūkyje, todėl nereikėtų tikėtis, kad šildymo tarifus sumažins politikų pagrūmojimai monopolininkams, nauji įstatymai, renovacija ar biokuras.
Virš Lietuvos šilumos ūkio vėl tvenkiasi tamsūs kritikos debesys, įpusėjus sezonui tradiciškai plūstantys iš aukščiausios šalies valdžios rūmų pusės. Šį kartą vien padejavimais neapsiribota – tikrintojai užgriuvo Vilniaus šilumos tiekėjus, išrašiusius įtartinai dideles sąskaitas už lapkritį pateiktą šilumą vilniečiams. Šie vis dar tikisi iš atsakingų institucijų išgirsti, kas turėtų prisiimti atsakomybę už virtinę Energetikos inspekcijos nustatytų pažeidimų ir ar „Vilniaus energija“ sulauks kokių nors sankcijų.
Prof. Vytautas Martinaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjas, sausio pradžioje atliktą Energetikos inspekcijos tyrimą pavadino „smulkmena“ pūliniu virstančio šilumos ūkio kontekste. „Net jeigu inspekcija ką nors nubaus ar išsiaiškins, kad sąskaitos pateiktos už 32 dienas ar daugiau, dėl to šiluma nepigs. Ir apskritai mažai galimybių, kad šilumos kainos gali kristi“, – iliuzijas sklaido akademinės bendruomenės atstovas.
Tyrimo išvados šypseną sukėlė ir buvusiam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovui prof. Vidmantui Jankauskui: „Jie kažką surado, bet patys nesupranta ką. Todėl medžiagą atidavė prokuratūrai. Tokio sprendimo aš irgi nesuprantu. Jeigu abejonių sukėlė techniniai klausimai, tai ką pasakys prokurorai? Jie klaus tų pačių ekspertų.“
Įtartinai dideles sąskaitas už palyginti šiltą lapkritį sumokėjusius vilniečius ir kitus didmiesčių gyventojus paguodė nebent tik prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos kirčiai, skirti „Vilniaus energijos“ valdytojams. „Ūkis valdomas neefektyviai ir būtent Vilniuje tikrai matome piktnaudžiavimą monopoline padėtimi, „Icor“ grupės interesus, kurie atvirai dominuoja ir demonstruoja nepagarbą savo piliečiams, politizavimą ir matome oligarchinius požymius“, – Žinių radijui sakė šalies vadovė.
Tą pačią retoriką tęsė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pareiškusi, kad „teisėsaugos institucijos jau to ėmėsi ir reikia ne politikuoti, o būtent ieškoti priežasčių, kodėl taip yra.“ Be to, politikė priminė, kad „Vilniaus energija“ yra pavaldi sostinės savivaldybei, tad pirmiausia Vilniaus miesto taryba ir meras turi dėti visas pastangas, kad išsiaiškintų, kodėl išsipūtė sąskaitos.
Tačiau sostinės savivaldybės sudaryta ekspertų komisija nesugebėjo paaiškinti, kodėl net 500 daugiabučių lapkritį sunaudojo itin daug šilumos, o Vilniaus meras Artūras Zuokas toliau dirba šilumos tiekėjų advokatu. Jis pareiškė, kad, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, vidutinės sąskaitos už šildymą yra ne pačios didžiausios, o kalbos, kad Vilniaus mieste pernai lapkritį buvo padidėjęs šilumos suvartojimas, yra rinkimams besiruošiančių politikų „interpretacija ir melas“.
Sostinės vadovas A. Zuokas, matyt, pamiršo, kad pats prieš savivaldybių rinkimus žadėjo sumažinti šilumos kainą 20 proc. – nuo tųmečių 23 iki 18 ct/kWh. Vienas populiariausių rinkėjų viliojimo triukų, ko gero, bus visuotinai panaudotas ir prieš artėjančius Seimo rinkimus.
Tai ir yra Lietuvos tragedija – politikai stačia galva neria į žodžių mūšius, užuot nuosekliai kūrę efektyvų šilumos ūkį. Šiame numeryje žurnalas IQ ieško aukštų šilumos kainų priežasčių ir būdų, kaip pakeisti šią situaciją.
Ką daryti?
Renovuoti namus
Pliusai:
- atnaujintam namui šildyti sunaudojama 60 proc. mažiau šilumos. Renovuotų daugiabučių gyventojai šildymui per metus esą išleistų 660 mln. litų mažiau;
- švelnėja patalpų mikroklimatas, pakyla patalpų temperatūra ir sumažėja drėgmė;
- renovuoto namo butų vertė gali padidėti ketvirtadaliu;
- ilgėja pastato eksploatavimo laikas;
- mažėja priežiūros išlaidos.
Minusai:
- renovacija gali trukti metus ir ilgiau;
- ilgas dokumentų ir leidimų tvarkymo procesas;
- įpusėjus projektui gali paaiškėti, kad kai kurie darbai pabrango;
- sąnaudos atsiperka per 30 metų, įvertinus valstybės paramą – per 20 metų;
- kai kurie renovuoti statiniai per mažai vėdinami, todėl plinta pelėsis;
- skeptiškas dalies gyventojų požiūris.
Taikyti visuotinį mokestį pagal buto plotą
Pliusai:
- daugiau aiškumo – vienoda kaina būtų nustatyta visam šildymo sezonui pagal buto plotą.
Minusai:
- neliktų ekonominių paskatų renovuoti namus ir įrengti šilumos apskaitos prietaisus;
- dideli butai prarastų dalį vertės, nes padidėtų jų išlaikymas žiemą.
Deginti biokurą
Pliusai:
- mažina šalies energetinę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro;
- 2–2,5 karto pigesnis kuras nei gamtinės dujos, todėl šilumos kainos turėtų sumažėti 20 proc.;
- daugiau tiekimo galimybių;
- daugiau biokuro gamintojų;
- dideli atsinaujinantys ištekliai Lietuvoje;
- deginant išskiriama mažiau teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų;
- naujų darbo vietų kūrimas;
- energetinių plantacijų sodinimas nederlingos žemės plotuose;
- už kurą sumokėti pinigai lieka Lietuvoje.
Minusai:
- brangios technologijos, ypač dideliam šilumos kiekiui pagaminti;
- didėjanti koncentracija Lietuvos biokuro rinkoje;
- kylant dujų kainoms, didėjant biokuro eksportui, šis kuras brangsta;
- nemažos transportavimo ir sandėliavimo sąnaudos;
- didesnių šilumos gamintojų konkursuose pajėgios varžytis tik didelės įmonės;
- nėra biokuro biržos.
Atnaujinti centrinio šildymo sistemą naudojant ES lėšas
Pliusai:
- butuose būtų galima įrengti šilumos apskaitos prietaisus ir atsirastų galimybė taupyti šilumą;
- įvertinę ekonominę naudą gyventojai sparčiau renovuotų ir daugiabučius;
- gyventojai galėtų pasinaudoti didesne ES lėšų dalimi nei renovuojant visą daugiabutį.
Minusai:
- senuose daugiabučiuose dalis šilumos vis tiek išeitų per kiauras sienas.
Panaikinti centrinio šildymo sistemą
Pliusai:
- gyventojai galėtų patys rinktis, kuo šildytis: malkomis, dujomis, elektra ar kt.;
- atsirastų galimybė butuose reguliuoti suvartojamos šilumos kiekį pagal finansines išgales;
- galėtų būti eksploatuojami alternatyvūs energetikos šaltiniai.
Minusai:
- gyventojams tektų patiems pasirūpinti individualiu šildymu, o tai kainuotų milijardus;
- įmonės turėtų grąžinti ES lėšas, investuotas į centrinio šildymo sistemą;
- būtų prarasta mažiausiai 1,5 mlrd. litų – tiek per 10 metų privačios ir savivaldybių bendrovės investavo į šilumos ūkį;
- elektra šildyti patalpas kainuoja brangiau (46 ct/kWh) nei naudojantis centriniu šildymu (vidutiniškai 28–29 ct/kWh), o už dujas šilumos gamybos įmonės moka perpus pigiau nei gyventojai, kurie dujomis šildosi namus;
- kitų šalių patirtis liudija, kad visiškai atsisakyti centrinio šildymo netikslinga. Negalima leisti atsijungti ir pavieniams gyventojams, o tik visam daugiabučiui;
- gyventojams pradėjus šildytis individualiai, Lietuvai tektų mokėti didelius taršos mokesčius;
- atstatyti centrinio šildymo sistemą būtų labai brangu.
Deginti komunalines atliekas
Pliusai:
- pigus vietinis kuras;
- daug išteklių;
- mažiau atliekų kauptųsi sąvartynuose ir į atmosferą išsiskirtų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų kenksmingų medžiagų.
Minusai:
- atliekų deginimo įrenginius efektyviausia statyti netoli šilumos tinklų, todėl sulaukiama gyventojų protestų;
- ekologai tokį atliekų naikinimą vadina gamtos tarša ir potencialiu pavojumi žmogaus sveikatai;
- sudeginus atliekas lieka šlakas, kuriame kaupiasi metalai;
- deginamos atliekos turi būti surūšiuotos – tai didina sąnaudas;
- aplink deginimo gamyklas tvyro nemalonus kvapas;
- daug pradinių investicijų.
Kūrenti katilines akmens anglimis
Pliusai:
- pakankami ištekliai, anglis būtų galima eksportuoti ne tik iš Rusijos;
- gerokai pigesnis kuras nei gamtinės dujos, todėl šilumos kaina didmiesčiuose esą galėtų mažėti nuo 30 iki 18 ct/kWh;
- galimybė gaminti tiek elektros, tiek ir šilumos energiją.
Minusai:
- teršia aplinką;
- daug transportavimo išlaidų;
- sunku sukaupti atsargų ilgesniam laikui;
- reikalinga brangi valymo įranga, kad būtų sumažinta tarša.
Naudoti alternatyvius energijos šaltinius
Pliusai:
- įsirengus geoterminį šildymą sąskaitos už šildymą gali sumažėti 3 kartus;
- daugiabučių namų renovavimo programoje atsirado valstybės remiamas alternatyvaus šildymo įsirengimas;
- visiškai neteršiama aplinka;
- saulės kolektorius ar elementus techniškai nesunku pritaikyti daugiabučiams;
- saulės energija per metus gali pagaminti apie 40 proc. šilumos, reikalingos karštam vandeniui ruošti.
Minusai:
- didelės šilumos siurblių investicinės sąnaudos (proporcingos įrengiamai galiai);
- geoterminio šildymo sąnaudas lemia elektros kaina;
- įrengti geoterminį šildymą ne visur įmanoma;
- vandenyje iš gilių sluoksnių aptinkama kenksmingų elementų;
- saulės žiemą nepakanka, todėl daugiabučiams reikėtų turėti papildomą šilumos šaltinį;
- didelės biurokratinės kliūtys atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos.
