Veržiasi iš pasvaliečių glėbio
Artėjantis šildymo sezonas kai kuriuos Panevėžio rajono
gyventojus verčia galvoti, kad reikėtų nupjauti vamzdžius, juos užvirinti,
užrakinti namus ir peržiemoti pas gimines. Jie svarsto, kad netgi išsinuomoti
Panevėžyje butą ir sumokėti už komunalines paslaugas veikiausiai būtų
pigiau.
Mat kaime už dviejų ar trijų kambarių butų šildymą šaltuoju
metų laiku kai kuriems žmonėms tenka pakloti po 600–850 litų.
Tokios sąskaitos už būstų šildymą pernai šiurpino dalį Jotainių
kaimo gyventojų. Tačiau šiemet jie sukruto iš anksto gelbėtis nuo tokio
piniginių tuštinimo.
Jotainiečiai kreipėsi pagalbos į Panevėžio rajono savivaldybę,
kad ši padėtų jiems atsijungti nuo šilumos tiekėjos – Pasvalio bendrovės
„Lenauda“ katilinės arba įkalbėtų ją sumažinti įkainius.
Rajono valdžia pažadėjo pasvaliečių šilumos tiekėjų paprašyti
malonės. Priversti juos mažinti įkainius negali, nes katilinė – ne
Savivaldybės.
Prieš 10 metų su „Lenauda“ rankomis dėl šildymo sukirto tuometė
Jotainių psichoneurologijos pensiono, dabar vadinamų socialinės globos namų,
vadovybė. Sutartyje numatytas įsipareigojimas ne mažiau kaip dešimtmetį naudotis
pasvaliečių paslaugomis tapo savotiškais spąstais ne tik pačiai įstaigai, bet ir
daliai buvusių jos darbuotojų.
Tiksliau – tiems, kurie dabar gyvena buvusiuose pensiono
tarnybiniuose butuose Dvaro gatvėje. Tokių butų yra 25. Gyventojai juos
privatizavo.
Jotainių pensionas ir tie butai šildomi tos pačios katilinės,
kurią eksploatuoja „Lenauda“.
Šios bendrovės įkainiai gyventojams gerokai didesni nei kituose
rajono miesteliuose ir kaimuose, kurių katilinės Savivaldybės žinioje.
Nuo šių metų spalio visiems rajono gyventojams 1 kilovatvalandė
kainuos 18,72 cento be PVM mokesčio, o minėtuose butuose gyvenantiems
jotainiečiams – 25,62 cento.
Pernai už būsto šildymą buvo irgi gerokai didesni įkainiai, ir
žmonės gaudavo milžiniškas sąskaitas. Šiemet, gyventojų tvirtinimu, nuspręsta
nebeleisti bendrovei „Lenauda“ nuo žmonių lupti devynių kailių.
Tokiais pat įkainiais kaip gyventojai už šilumą mokantiems
Socialinės globos namams nori nenori dar teks šildytis pasvalietiška šiluma,
nors sutartis su šilumos tiekėjais nustos galioti šių metų spalio pabaigoje.
„Negalime nutraukti sutarties prasidėjus šildymo sezonui, nes
sušaltų ir gyventojai, ir darbuotojai. Surasti naują šilumos tiekėją, kaip
žinoma, užtrunka laiko – reikia skelbti konkursus“, – „Sekundei“ sakė šios
įstaigos direktorius Kęstutis Mikalauskas.
Pirmoji pasipriešino pensininkė
Viename iš Dvaro gatvės daugiabučių, vadinamų auksiniais, trijų
kambarių bute gyvenanti pensininkė Irena Masiokienė pirmoji pradėjo daryti
žygius į Savivaldybę ir kitas institucijas, kad galėtų atsijungti nuo „Lenaudos“
katilinės.
Praėjusį šildymo sezoną moteris už savo 74 kvadratinių metrų
ploto butą lapkritį ir gruodį mokėjo maždaug po 600 litų kas mėnesį, sausį
paklojo 850 litų, vasarį – 760 litų.
Nors I.Masiokienė gauna palyginti nemažą pensiją – 1040 litų,
jai tokia suma vien už šildymą yra ne pagal kišenę.
„Tada prie pensijos dar prisidurdavau slaugydama senyvą
giminaitę. Ji vasario pabaigoje mirė. Tad dabar aš niekaip nepragyvensiu, jeigu
teks tiek daug mokėti už šildymą“, – kalbėjo beveik pusę amžiaus pensione
išdirbusi jotainietė.
Pensininkė svarstė, kad šaltuoju metų laiku dar sunkiau verstis
pensionui priklausiusiuose daugiabučiuose gyvenančioms šeimoms, kuriose yra
vaikų.
Keturis vaikus auginanti jos kaimynė už 64 kvadratinių metrų
ploto 3 kambarių butą pernai mokėjo po 600–700 litų. Dviejų kambarių butuose,
užimančiuose maždaug 50–55 kvadratinius metrus ploto, gyvenantys žmonės kas
mėnesį už šildymą paklojo maždaug po 500 litų.
Keli jotainiečiai jau anksčiau atsijungė nuo centrinio šildymo,
įsirengė krosnis.
Šiemet jų pavyzdžiu nutarė pasekti dar kelios šeimos, kurios
pateikė prašymus atsijungti.
Tarp nusprendusiųjų, kad metas bėgti nuo „Lenaudos“, buvo ir
I.Masiokienė. Ji dar pavasarį pradėjo rūpintis reikiamais dokumentais.
Pensininkė iš banko pasiėmė 6 tūkstančių litų paskolą krosniai įsirengti.
Užvakar moteris patenkinta grįžo iš rajono Savivaldybės.
„Atrodo, kad jau turiu visus leidimus, kokių tik reikia. Namo
gyventojai taip pat davė sutikimą. „Lenaudai“ išsiunčiau registruotą laišką, kad
atsisakau jos paslaugų“, – „Sekundei“ sakė I.Masiokienė.
Nuo centrinio šildymo mielai atsijungtų, ko gero, didžioji
dalis buvusiuose pensiono butuose gyvenančių jotainiečių. Bet vieni neturi
pinigų krosnims, kiti negauna savo namo gyventojų sutikimo.
Savivaldybė prašo nuolaidų
Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus
vyriausiojo specialisto Aloyzo Bučo teigimu, Savivaldybė neturi galių diktuoti
„Lenaudai“ sąlygų. Ši bendrovė prieš 10 metų Jotainiuose savo lėšomis įsirengė
katilinę. Jos taikomi įkainiai yra patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos.
Pasak specialisto, Savivaldybė prašė bendrovės padaryti
nuolaidą jotainiečiams, ji pažadėjo, tačiau nesutinka įkainių sumažinti iki
18,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę, kokie yra taikomi kitiems rajono
gyventojams.
A.Bučo teigimu, yra ir kita medalio pusė, kodėl tiek daug
gyventojai moka už šildymą. Pasak jo, skaičiuojant išlaidas šilumai, reikia
žinoti, kiek kilovatvalandžių šilumos sunaudojama vienam kvadratiniam metrui
buto šildyti per mėnesį.
Kuo butas ar namas nesandaresnis, tuo daugiau šilumos
sunaudojama. Taip yra ir su jotainiečių butais.
Pavyzdžiui, I.Masiokienės buto 1 kvadratiniam metrui šildyti
sunaudojamos net 47 kilovatvalandės, kitų gyventojų kiek mažiau – 30–34
kilovatvalandės.
A.Bučo tikinimu, problema ir ta, kad namuose nėra šiuolaikinių
automatinių šilumos reguliatorių.
Pensionui irgi ne pyragai
Jotainių socialinės globos namų vadovas K.Mikalauskas sakė, kad
įstaiga ir gyventojai su „Lenauda“ turi atskiras sutartis.
Septynerius metus pensionui vadovaujantis K.Mikalauskas atėjęs
jau rado pasvaliečiams išnuomotą katilinę. Jis neslepia, kad, jei būtų buvusi jo
valia, tokios sutarties, kokia buvo sudaryta su „Lenauda“, nebūtų pasirašęs.
Maža to, įstaiga įsipareigojo šilumos tiekėjo paslaugomis
naudotis ne mažiau kaip 10 metų, nutraukus sutartį jam palikta teisė
išsimontuoti ir išsivežti visą katilinės įrangą. Taigi naujam šilumos tiekėjui
tektų viską pradėti iš naujo.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugsėjo 30 d. “Sekundėje”.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Rekordininkai. Kažkada
Jotainių pensionui priklausiusiuose butuose gyvenantys žmonės už šildymą žiemą
per mėnesį pakloja ir per 800 litų.
