Dauguma šildymo sistemų daugiabučiuose yra pasenusios ir neefektyvios.
Agituodami už efektyvesnį šilumos vartojimą politikai paprastai siūlo brangiausius būdus ir ieško priešų, užuot įveikę komunalinę netvarką, rašoma „Verslo žiniose“.
„Politikams trūksta ryžto pasakyti žmonėms: tai, kad neįgyvendinamos palyginti nebrangios šilumos taupymo galimybės, iš dalies yra jūsų pačių kaltė“, – sako Saulius Vaina, 6 Europos šalyse veikiančios konsultacijų bendrovės „Civitta“ vyriausiasis vadybininkas.
Kelerius metus įvairiose darbo grupėse efektyvesnio energijos vartojimo galimybes nagrinėję bendrovės „Civitta“ ekspertai priėjo prie išvados, kad renkantis šilumos taupymo prioritetus visų pirma reikia imtis bene pigiausių priemonių.
„Palyginti su kitomis Europos šalimis, pagrindinė Lietuvos problema yra ne pernelyg didelės dujų kainos ar nesąžiningi namų prižiūrėtojai, bet nesutvarkytos šilumos sistemos“, – sako S.Vaina.
Jo nuomone, kiekvienam namo butui susimesti po 1–2 tūkst. litų nebūtų pernelyg didelė našta: „Tai nėra didelė investicija, patys žmonės turi norėti susitvarkyti.“
Tačiau, eksperto požiūriu, įgyvendinti paprastas iniciatyvas trukdo „komunaline netvarka virtusi ultrademokratija daugiabučiuose“ ir valstybės bei stambaus verslo pasyvumas: „Šilumos sistemų sutvarkymas neužtikrintų galimybės užsidirbti milijonų, kaip kad atnaujinant visą pastatą.“
„Iš tikrųjų daugiabučio šilumos sistemą gali sureguliuoti verslo liudijimą įsigijęs žmogus“, – antrina Virginijus Rutkauskas, bendrovės „Statinių apšiltinimo medžiagos“ vadovas.
Abu ekspertai tvirtina, kad geriausia būtų vienu metu sureguliuoti šildymo sistemą ir renovuoti pastatą. Tačiau poveikis, pasiektas vien nebrangiai sureguliavus šildymo sistemą, galbūt parodytų, kad šimtus tūkstančių ar milijoną litų kainuojantis, daug organizacinių rūpesčių reikalaujantis viso pastato atnaujinimas nėra jau toks patrauklus, kaip siūlo politikai.
