Liepos 23 d., kai Lietuva oficialiai buvo pakviesta į euro zoną, mūsų šalies televizijos ekranuose ir portalų puslapiuose šmėžavo vaizdai iš Briuselio su ES institucijų pastatais ir prie jų plevėsuojančiomis Bendrijos narių vėliavomis. Tą pačią liepos 23-iąją Eindhoveno oro uoste nusileido lėktuvas su Rytų Ukrainoje aviakatastrofoje žuvusių žmonių kūnais. Nyderlanduose paskelbta gedulo diena, šios šalies trispalvė buvo nuleista ir prie Europos Parlamento rūmų Briuselyje. Bet tik ji viena.
Jau kitą dieną po nelaimės aptarinėti pirminiai įrodymai, esą „Malaysia Airlines“ lėktuvas su 298 keleiviais ir įgulos nariais numuštas raketa, paleista iš teroristų kontroliuojamos Rytų Ukrainos teritorijos. Įtakinga Vakarų žiniasklaida savo politikus ragino pagaliau sutramdyti Rusiją ir Vladimirą Putiną, kuris neabejotinai atsakingas už šią tragediją. Tai – paskutinė riba, kurios V. Putinas nebegali peržengti. Tokia žinia siųsta pasaulio lyderiams.
Tačiau ta „paskutinė riba“ netrukus buvo peržengta. Ne mažiau nei beprasmis teroro aktas pasaulį pašiurpino klaikus teroristų elgesys katastrofos vietoje – pradedant trukdymu imtis objektyvaus tarptautinio tyrimo, įkalčių naikinimu ir baigiant makabriška nepagarba žuvusiesiems, kurių dešimtys kūnų dar nebuvo surasti šiam IQ numeriui keliaujant į spaustuvę. Ginklų tiekimas Rytų Ukrainos sukilėliams taip pat nesustojo.
Dabar svarbiausias klausimas, ar „Malaysia Airlines“ katastrofa ir vėlesni įvykiai įpūs ryžto Vakarų politikams sustabdyti V. Putiną? Atsakymą padiktuos gyvenimas, tačiau visi ženklai rodo, kad sutramdyti Kremliaus šeimininko greičiausiai nepavyks. Teigti tokią pesimistišką išvadą yra daugybė priežasčių.
V. Putinas pats nesustos. Tai – jo taktika. Efektingiausias būdas priversti pamiršti kraupų nusikaltimą yra padaryti dar žiauresnį ir įžūlesnį.
Pirmiausia, Vakarai atrodo silpni. V. Putinas ne kartą peržengė ribas, kurios turėjo būti „paskutinės“. 2008 m. Rusija užpuolė Gruziją, atplėšė separatistinius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus bei dešimtmečiams sužlugdė Gruzijos ambicijas įsilieti į NATO bei ES. Vakarams tai nepadarė įspūdžio kaip ir nepriklausomos valstybės teritorijos užgrobimas – šiemet įvykdyta Krymo aneksija, baudžiant ukrainiečius už Maidaną, kuris nuvertė Kremliaus statytinį Viktorą Janukovyčių.
Europiečius drąsinančios JAV taip pat pralaimi kovą su Rusija. Puikus pavyzdys – Sirija. V. Putino remiamas (taip pat ginklais) diktatorius Basharas al Assadas pernai peržengė prezidento Baracko Obamos „raudonąją liniją“, panaudodamas cheminį ginklą prieš taikius gyventojus. Ar pamenate garsiąją spaudos konferenciją Vašingtone, kai šalia Dalios Grybauskaitės ir kitų dviejų Baltijos valstybių prezidentų sėdintis B. Obama grasino Sirijos režimui? Tai buvo tušti žodžiai – V. Putinas sąjungininką B. al Assadą tebegali aplankyti Damaske.
Antra, naivu tikėtis, kad Europos piliečiai nuožmiai spaus savo politikus bausti Rusiją. Ar matome ryškių visuomenės spaudimo ženklų Lietuvoje? Kodėl tai turėtų rūpėti portugalams ar ispanams, kurie toli. Arba kipriečiams ir graikams, kuriems artimesnė Rusija, o ne finansinės drausmės reikalaujanti Vokietija. Ką jau kalbėti apie prancūzus, kurių šalies prezidentas François Hollande’as neketina laužyti įsipareigojimo Europos viduryje karus kurstančiam režimui perduoti lėktuvnešį „Mistral“.
ES kamuoja susiskaldymas ir veidmainystės. Aktyvi, bet nedidelė visuomenės dalis yra nusivylusi politikais ir iš jų reikalauja vis mažiau. Likusiai daugumai ES šalių piliečių tokios valstybės kaip Ukraina atrodo tolimos tiek geografiškai, tiek kultūriškai. Retorinis klausimas, ar Baltijos šalys jų akyse būtų daug artimesnės?
Trečia, V. Putinas pats nesustos. Tai – jo taktika. Efektingiausias būdas priversti pamiršti kraupų nusikaltimą yra padaryti dar žiauresnį ir įžūlesnį. Kai prieš šešerius metus radioaktyviuoju poloniu Londono centre buvo nunuodytas V. Putino priešas Aleksandras Litvinenka, britų žiniasklaida irgi skelbė apie „peržengtas visas ribas“. Iki šiol Londonas svyruoja tarp sankcijų ir Sičio interesų.
Tačiau svarbiausią mūšį Vakarai pralaimi pačioje Rusijoje. Galinga propagandos mašina (jos vienu simbolių yra lietuvių kilmės RTR „Vesti“ laidos vedėjas Ernestas Mackevičius) sukūrė alternatyvią realybę, kuria tiki absoliuti dauguma iš 140 mln. gyventojų. Tai patvirtina ir rekordines aukštumas siekiantys V. Putino reitingai.
Daugelis ženklų rodo, kad Malaizijos lėktuvo katastrofa netaps Europos sąmonės lūžio tašku. Galbūt tai pakeis iki šiol prorusiškais laikytus Nyderlandus. Deja, liepos 23-iąją vėliavos prie Europos Parlamento rūmų tik įrodė, kad ši gedulą paskelbusi šalis liko vieniša.
