Dažnai manoma, kad viduriavimas yra šiltojo sezono liga, tačiau žiemą šiuo negalavimu skundžiasi taip pat nemažai žmonių. Vasarą viduriavimą dažniausiai sukelia bakterijos, plintančios per užterštą maistą ar vandenį, o šaltuoju periodu šio negalavimo kaltininkai dažniausiai būna virusai.
Šaltuoju metų laiku į lovą neretai paguldo rotavirusai ir norovirusai. Jų sukeltų ligų požymiai – vėmimas, viduriavimas, bendras silpnumas.
Pažeidžiamiausi – vaikai ir senjorai
Peršalimo ligas neretai sukelia rotavirusai ir norovirusai, jais užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Virusų sukeltas viduriavimas būna itin varginamas ir gali būti pavojingas, ypač mažiems vaikams ar vyresniems žmonėms. Ligoniai skundžiasi karščiavimu, gausiu viduriavimu ir vėmimu. Dėl to netenkama daug skysčių, vystosi dehidratacija.
Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija.
Rotavirusinė infekcija paplitusi visame pasaulyje. Didesnis sergamumas ir mirštamumas registruojamas besivystančiose šalyse. Rotavirusų sukelta infekcija dažniausiai serga jaunesni nei 5 metų vaikai. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3–35 mėnesių vaikai. Vyresni vaikai ir suaugusieji gali sirgti pakartotinai, tačiau lengvesnėmis formomis, klinikinių ligos požymių gali ir nebūti.
Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas – šaltuoju metų laiku sergama dažniau. Lietuvoje daugiausia sergama gruodžio–balandžio mėnesiais. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijos atvejai, nors būna ligos protrūkių šeimose ir vaikų kolektyvuose.
Kaip užsikrečiama
Rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Ligos sukėlėjus dažniausiai platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir suaugusieji. Nuo gyvūnų neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos.
Rotavirusais užsikrečiama per burną. Pagrindinis rizikos veiksnys – užterštos rankos. Ilgai išliekantys gyvybingi virusai gali plisti per įvairius daiktus – juos vaikai gali įsidėti į burną.
Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Tačiau tai dažniausiai nevirtas ar nekeptas maistas, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės.
Kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama rankų higiena.
Pirmieji ligos požymiai pasireiškia praėjus 24–72 valandoms po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai kada išaiškinamos. Dažnesnės vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai ir pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, jis tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3–4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 procentų ligonių karščiuoja. Jiems gali tik šiek tiek padidėti temperatūra arba ji gali būti labai aukšta ir tai trunka iki trijų keturių dienų.
Norovirusinė infekcija lengvesnė
Žiemą žmones puola ne tik rotavirusai, bet ir norovirusai. Pastarųjų virusų sukelta liga dėl savo simptomų dar vadinama žiemos vėmimų liga. Norovirusai panašūs į rotavirusus, tačiau norovirusine liga persergama kur kas lengviau. Be to, norovirusine infekcija galima sirgti ir pakartotinai, nes imunitetas šiam virusui įgyjamas tik labai trumpam laikui.
Nustatyta, kad dažniausiai užsikrečiama nuo norovirusais užkrėsto maisto, o paskui virusai gali plisti nuo kito žmogaus. Virusai plinta labai greitai, todėl ligos protrūkių būna darželiuose, mokyklose. Daugiau nei pusė asmenų, užsikrėtusių norovirusu, jokių ligos požymių nejaučia. Tokie žmonės ypač pavojingi aplinkiniams, nes gali perduoti ligą.
Tiek rotavirusų, tiek ir norovirusų sukeltos ligos simptomai iš pradžių panašūs į gripo. Norovirusinei infekcijai būdinga nelabai didelė 37,1–37,8 laipsnio temperatūra, vėmimas ir viduriavimas, daugeliui skauda pilvą, kai kuriems – galvą. Norovirusų sukelti negalavimai dažniausiai trunka 1–3 paras, itin retai – iki 10 parų.
Skysčiai – būtini
Paprastai šias ligas žmonės įveikia namuose ir ligoninės neprireikia. Jei serga nesunkiai, tiek vaikai, tiek suaugusieji gali gydytis namie. Į gydytoją reikėtų kreiptis esant gausiam viduriavimui, sunkėjant dehidratacijos požymiams, būklei negerėjant ar blogėjant per 48 valandas, viduriuojant su kraujo priemaiša, kai kūno temperatūra aukštesnė nei 39 laipsniai. Dėmesį labiausiai reikia atkreipti į sergančius kūdikius iki 6 mėnesių.
Gydant bet kokios kilmės viduriavimą svarbu kuo greičiau atkurti prarastų skysčių kiekį ir žarnyno gleivinės vientisumą. Esant lengvo ar vidutinio laipsnio dehidratacijai rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių. Sunkiais atvejais reikia daryti lašelinę infuziją. Žarnyno peristaltiką slopinamieji vaistai netinka esant bakterinės ar virusinės kilmės viduriavimui, nes juos vartojant ligos sukėlėjai lėčiau pasišalina iš organizmo.
Virusinei infekcijai specifinio gydymo, veikiančio sukėlėjus, nėra. Viduriuojant dažniausiai skiriama adsorbentų, jie sutirština išmatų konsistenciją ir apsaugo žarnyną.
Specialistai pataria, be vandens, gerti skiestas sultis, daržovių nuovirus. Jokių specialių mitybos apribojimų sergant virusine liga nėra taikoma, tad jei žmogus tik nori ir gali valgyti, jam tai neribojama. Tačiau maistas turėtų būti lengviau virškinamas. Dėl sumažėjusio virškinimo sistemos aktyvumo patartina dažniau vartoti lengvai pasisavinamų maisto produktų. Tad raciono pagrindą turi sudaryti įvairiausių kruopų nuovirai. Be abejo, galima vartoti tik neturinčias skaidulų kruopas, pvz., ryžius. Kiekvienas turbūt žino, kad ryžiai – vienas pagrindinių produktų, iš kurių ruošiami patiekalai, tinkami varginant viduriavimui. Tinkamiausia yra ryžių košė. Galima virti ir skystesnes, ir tirštesnes košes, iš pradžių jas niekuo neskaninti.
Specialistai perspėja, kad viduriuojant gali būti valgoma tik virta neriebi mėsa. Galima rinktis vištieną ar kalakutieną. Pageidautina, kad mėsa būtų malta – virškinimo sistemai reikės mažiau pastangų.
Mėsą galima pakeisti žuvimi. Ir ją reikia rinktis neriebią.
Reikia vengti sūdyto maisto (silkių, raugintų ar marinuotų agurkų, sūdytų grybų). Rūkyti gaminiai taip pat apsunkina virškinimą, todėl turi būti išbraukti iš ligonio valgiaraščio.
Parengė K. JUŠKAITĖ
