Šilumos kainą iki 24 centų už kilovatvalandę (su PVM) padidinusi bendrovė „Panevėžio energija“ visuomenės ir miesto politikų puolimą ne tik atremia svariais argumentais apie apskaičiuotos kainos pagrįstumą, bet ir stengiasi konkrečiais darbais parodyti esanti suinteresuota, kad šiluma vartotojams nebrangtų.
Kitą šildymo sezoną bendrovė Panevėžiui tiekiamai šilumai gaminti pradės naudoti biokurą (smulkintą medieną, šiaudus, durpes, biokuro granules), kuris yra gerokai pigesnis už šiuo metu naudojamas dujas ir mazutą.
Planuojama pradėti eksploatuoti Pušaloto gatvėje esančią rekonstruotą katilinę. Joje įrengti du nauji, modernūs, po 8 MW galios katilai, 4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, 4 parų kuro poreikio talpos sandėlis, biokuro svarstyklės, kuro padavimo į katilus įranga.
Biokuro naudojimo įranga atitinka pasaulinius standartus, kuro šiluminės vertės išnaudojimo koeficientas sieks 95 procentus.
Garas biokuro garo katilu bus nukreipiamas į katilinės garo kolektorių, paskui pasieks turbinas ir gamins elektrą ir šilumą.
Pasak „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus Vytauto Šidlausko, tai leis sumažinti šilumos energijos gamybos savikainą, taršą aplinkai, užtikrins šilumos ir karšto vandens tiekimo patikimumą.
Panevėžiui tiekiamos šilumos gamyboje biokuro panaudojimas sudarys 11 procentų visų kuro žaliavų, o bendrai leis padidinti biokuro panaudojimą iki 32 procentų.
Biokuras jau naudojamas per pastaruosius metus rekonstruotose Rokiškio RK, Zarasų RK, Kėdainių ir kitų rajonų katilinėse.
„Panevėžio energijos“ vadovai neabejoja, kad pasirinkta strategija mažinti brangaus kuro – gamtinių dujų, mazuto – sunaudojimą ir didinti pigesnio kuro – medienos, šiaudų, malkų naudojimą, yra perspektyvi.
„Rinkoje kyla ir biokuro kaina, tačiau įvertinus visas sąnaudas ji vis tiek yra mažesnė už dujų ar mazuto“, – aiškino V.Šidlauskas.
Kad kiek įmanoma ekonomiškiau būtų gaminama šilumos energija, reikalingos didelės investicijos.
Katilinės Pušaloto gatvėje rekonstrukcija kainuos iki 19 milijonų litų, iš jų pusė reikalingos sumos gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite liepos 28 d. „Sekundėje“.
