Seimui ketinant apsispręsti, ar įstatymu įtvirtinti, kad kiekvienas šildymo sezonas prasidėtų spalį, o baigtųsi balandį, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigia – šiuo klausimu išties reikia daugiau lankstumo, tačiau abejoja, ar nauja tvarka turėtų didelės naudos.
„Suprantu, kad tai yra papildomas klausimas, kad reikalingas vienas arba kitas (mero – ELTA) potvarkis įvedant šildymo sezoną, tačiau situacijas mes turime labai skirtingas. (…) Manau, kad lankstumo šiek tiek reikia, (…) tačiau ar tai būtina reglamentuoti įstatymu – kartais kyla truputėlį vienokių arba kitokių klausimų, (…) ar tai duos labai didelę efektyvią naudą, aš turiu šiek tiek abejonių“, – LRT radijui sakė A. Klišonis.
Pasak jo, temperatūros svyravimus kasmet pakankamai tiksliai prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, konkrečiame regione savivaldybės jais remiantis priima sprendimus.
„Klimatas visiškai nepriklauso nuo to, kokie priimami įstatymai ar įsakymai – mes turime labai nedidelę valstybę, bet ta valstybė yra labai skirtinga. Nuo Zarasų iki Palangos – beveik 300 kilometrų, jeigu turime gerokai švelnesnį klimatą Palangoje arba Klaipėdoje, Zarasuose yra ganėtinai vėsiau, be to, gerokai jaučiasi skirtumas tarp Druskininkų ir, pavyzdžiui, Joniškio“, – tikino LSA vadovas.
Siūlymą inicijuojančios Energetikos ministerijos teigimu, nauja tvarka galiotų modernizuotiems šilumos punktams, tokių šalyje yra apie 85 proc.
Laikinoji energetikos viceministrė Edita Gudauskienė pažymėjo, kad nors įstatymu būtų nustatytas konkretus šildymo sezono laikotarpis, savivaldybės sprendimus vis tiek galėtų priimti savo nuožiūra – jį pratęsti ar baigti anksčiau, ši teisė nebūtų apribota.
„Šilumos punktai galės reguliuoti pastato šildymo įjungimą arba išjungimą – tai jau nebebus mero potvarkio sprendimu tuose pastatuose, kurie turi automatizuotas šildymo sistemas, o pagal lauko temperatūrą“, – tikino ji.
„Visa šildymo sistemos įjungimo ir išjungimo veikla perduodama automatizuotam šilumos punktui, (…) paradoksas, kad iki šiol mes to neperdavėm žmonių sistemų valdymui“, – teigė E. Gudauskienė.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad absoliuti dauguma šilumos punktų turi galimybę pagal lauko temperatūrą automatiškai nustatyti, ar pastatą dar reikia šildyti.
„Čia įprastinė praktika visoje Europoje, čia mes gal paskutinė šalis, kuri likome su tuo politiniu ar administraciniu reguliavimu, nes tai buvo senųjų sistemų neišvengiamas sprendimas, bet esant šiuolaikinėms technologijoms (…) tai būtina pavesti pastatui“, – kalbėjo jis.
Anot V. Lukoševičiaus, dabar visur nėra užtikrinamos higienos normos, nes šildymo sezono pradžia ir pabaiga gali būti nustatoma daugiabučių gyventojų balsavimu.
Seime pritarus pakeitimams, šildymo sezonas jau šiemet prasidėtų spalio 1 d., baigtųsi balandžio 30 d.
„Šis reglamentavimas nereiškia pareigos visą šildymo sezoną nepertraukiamai šildyti visus pastatus – viso šio reguliavimo esmė yra nustatyti, kad šilumos tiekėjas būtų pasirengęs tiekti šilumą, kai to reikia, ir užtikrinti šilumos paslaugos prieinamumą daugiabučių arba pastatų gyventojams“, – aiškino laikinoji energetikos viceministrė.
Daugiabučiuose ir pastatuose, kur dar nėra modernizuoti šilumos punktai, dėl šildymo sezono pradžios ir pabaigos ir toliau spręstų savivaldybės.
