ELTA
Dar nėra datos, nuo kurios bus pradėtos nustatyti šilumos kainos didiesiems Lietuvos šilumos tiekėjams, tačiau, anot Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Kainų komisija) pirmininko Virgilijaus Poderio, “didžioji banga artėja”. Jo teigimu, šalyje šilumos kaina vidutiniškai kils apie 40 proc., o Vilniuje, Kaune, Šiauliuose šiluma gali brangti apie 50 proc., Klaipėdoje – kiek mažiau.
Pagrindinė šildymo ir karšto vandens brangimo priežastis – augančios gamtinių dujų kainos. Jau balandžio pabaigoje už 1 tūkst. kubinių metrų dujų “ant sienos” Lietuva mokės per 400 JAV dolerių, o kokia bus dujų kaina po pusmečio ar dar vėliau, Kainų komisijos pirmininkas neprognozavo. “Dujos – ta žaliava, kurios kainą labai sunku nuspėti. Visi prognozuotojai prieš pusmetį žiauriai apsigavo”, – pirmadienį po susitikimo su Premjeru Gediminu Kirkilu žiniasklaidai sakė V. Poderys.
Jis priminė, kad Kainų komisija nesprendžia socialinių problemų, tai – Vyriausybės užduotis, kaip pasiruošti kainų šuoliui ir nustatyti kompensacinį mechanizmą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Anot V. Poderio, gyventojai realiai naujų šilumos kainų naštą pajus maždaug nuo spalio vidurio, kai prasidės naujas šildymo sezonas, o mokėti už tai reikės lapkritį. Tačiau žinoti ir ruoštis tam, kad šildymas ir karštas vanduo brangs, gyventojai turi jau dabar.
V. Poderys taip pat akcentavo, kad jei šilumos tiekimo įmonės teisingai suskaičiuos šilumos tarifus, nepaisydama savivaldybių prieštaravimų Kainų komisija juos patvirtins.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepritarė “Vilniaus energijos” siūlymui šilumą branginti 55 proc. ir siūlo Kainų komisijai patvirtinti naują kainos skaičiavimo metodiką. Vilniaus mero Juozo Imbraso teigimu, siūloma kaina nustatyta neteisingai, nes jas vilniečiams galima nustatyti tik įvertinus termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse pagamintą energiją. Didžioji dalis tokiose elektrinėse pagamintos šilumos yra “šalutinis” produktas, už kurį neturėtų būti mokama keliskart. Meras siūlo sostinės gyventojams palikti dabar galiojančią 14,57 cnt/kWh šilumos kainą, nes UAB “Vilniaus energija” siūloma 22,75 cnt/kWh šilumos kaina, anot jo, yra paremta neteisinga metodika.
V. Poderys tikino, kad viskas aišku, kai elektrinė gamina tik elektrą arba tik šilumą, o dėl kogeneracinėse elektrinėse gaminamos energijos metodika nustatyta pagal mokslininkų siūlymus. “Sunku padaryti naują metodiką, nes nėra tikros elektros rinkos. Visos problemos savaime išsispręs nuo 2010-ųjų, kai elektra galės būti pardavinėjama laisvojoje rinkoje”, – aiškino jis. Dabar rinka labai iškraipyta, nes yra viena dominuojanti gamintoja – Ignalinos atominė elektrinė, kuriai nustatomos pardavimo kainos.
Karšto vandens kainos, anot V. Poderio, taip pat bus išgrynintos, o neiškaišiotos “po gyvatukais” ir kitur. Šiuo klausimu Kainų komisija jau dirba su Ūkio ministerija.
Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė sakė, kad Vyriausybės vadovas, išklausęs V. Poderio informaciją apie būsimas šilumos kainas, paprašė jį būtinai susitikti su Savivaldybių asociacijos atstovais, kad nebūtų tokių nesusipratimų, kokie buvo pernai, ir kad žmonės būtų informuoti apie kainų kilimą. Antra, Premjeras tvirtina, kad turi būti sukurtas kompensacijų mechanizmas. Kol kas nei būsimų kainų, nei tokio mechanizmo metmenų ant Vyriausybės stalo nėra, tačiau pirmiausiai laukiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymų.
Pagrindinė šildymo ir karšto vandens brangimo priežastis – augančios gamtinių dujų kainos. Jau balandžio pabaigoje už 1 tūkst. kubinių metrų dujų “ant sienos” Lietuva mokės per 400 JAV dolerių, o kokia bus dujų kaina po pusmečio ar dar vėliau, Kainų komisijos pirmininkas neprognozavo. “Dujos – ta žaliava, kurios kainą labai sunku nuspėti. Visi prognozuotojai prieš pusmetį žiauriai apsigavo”, – pirmadienį po susitikimo su Premjeru Gediminu Kirkilu žiniasklaidai sakė V. Poderys.
Jis priminė, kad Kainų komisija nesprendžia socialinių problemų, tai – Vyriausybės užduotis, kaip pasiruošti kainų šuoliui ir nustatyti kompensacinį mechanizmą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Anot V. Poderio, gyventojai realiai naujų šilumos kainų naštą pajus maždaug nuo spalio vidurio, kai prasidės naujas šildymo sezonas, o mokėti už tai reikės lapkritį. Tačiau žinoti ir ruoštis tam, kad šildymas ir karštas vanduo brangs, gyventojai turi jau dabar.
V. Poderys taip pat akcentavo, kad jei šilumos tiekimo įmonės teisingai suskaičiuos šilumos tarifus, nepaisydama savivaldybių prieštaravimų Kainų komisija juos patvirtins.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepritarė “Vilniaus energijos” siūlymui šilumą branginti 55 proc. ir siūlo Kainų komisijai patvirtinti naują kainos skaičiavimo metodiką. Vilniaus mero Juozo Imbraso teigimu, siūloma kaina nustatyta neteisingai, nes jas vilniečiams galima nustatyti tik įvertinus termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse pagamintą energiją. Didžioji dalis tokiose elektrinėse pagamintos šilumos yra “šalutinis” produktas, už kurį neturėtų būti mokama keliskart. Meras siūlo sostinės gyventojams palikti dabar galiojančią 14,57 cnt/kWh šilumos kainą, nes UAB “Vilniaus energija” siūloma 22,75 cnt/kWh šilumos kaina, anot jo, yra paremta neteisinga metodika.
V. Poderys tikino, kad viskas aišku, kai elektrinė gamina tik elektrą arba tik šilumą, o dėl kogeneracinėse elektrinėse gaminamos energijos metodika nustatyta pagal mokslininkų siūlymus. “Sunku padaryti naują metodiką, nes nėra tikros elektros rinkos. Visos problemos savaime išsispręs nuo 2010-ųjų, kai elektra galės būti pardavinėjama laisvojoje rinkoje”, – aiškino jis. Dabar rinka labai iškraipyta, nes yra viena dominuojanti gamintoja – Ignalinos atominė elektrinė, kuriai nustatomos pardavimo kainos.
Karšto vandens kainos, anot V. Poderio, taip pat bus išgrynintos, o neiškaišiotos “po gyvatukais” ir kitur. Šiuo klausimu Kainų komisija jau dirba su Ūkio ministerija.
Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė sakė, kad Vyriausybės vadovas, išklausęs V. Poderio informaciją apie būsimas šilumos kainas, paprašė jį būtinai susitikti su Savivaldybių asociacijos atstovais, kad nebūtų tokių nesusipratimų, kokie buvo pernai, ir kad žmonės būtų informuoti apie kainų kilimą. Antra, Premjeras tvirtina, kad turi būti sukurtas kompensacijų mechanizmas. Kol kas nei būsimų kainų, nei tokio mechanizmo metmenų ant Vyriausybės stalo nėra, tačiau pirmiausiai laukiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymų.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
