Panevėžio krašte šilauogių augintojams tokių tragiškų metų nėra buvę. Vieni liūdnai juokauja, jog uogas šiemet galima skaičiuoti ne tonomis, o vienetais, kiti neslepia, kad jei šilauogės būtų vienintelis pragyvenimo šaltinis, tektų skelbti bankrotą.
Įprastai nuo liepos vidurio visu smarkumu įsibėgėdavo šilauogių sezonas.
Tačiau šiemet Panevėžio krašte vaizdas visai kitoks – ant daugelio krūmų kabo viena kita uoga, o kai kur jų nėra nė vienos.
Žiemą užsitęsę rekordiniai šalčiai nepagailėjo nei brandžių šilauogynų, nei jaunučių krūmų.
Ūkininkai pripažįsta, kad tokių tragiškų metų nėra buvę – vieni liūdnai juokauja, jog uogas šiemet galima skaičiuoti ne tonomis, o vienetais, kiti neslepia, kad jei šilauogės būtų vienintelis pragyvenimo šaltinis, tektų skelbti bankrotą.
Uogų augintojai sako, kad atsitiesti po šio smūgio prireiks dar ne vieno sezono.
Surinko kiekvieną uogą
Panevėžio rajone, Smilgiuose, įsikūrusio ūkio „Uogų uogos“ įkūrėja Julija Aganauskaitė-Žukaitė pasakojo, kad šiųmetis šilauogių sezonas prasidėjo ir baigėsi kone tą pačią dieną.
Įprastai šilauogės būdavo skinamos maždaug nuo liepos 10-osios ir iki rugpjūčio vidurio. Šiemet net nėra ką skinti.
„Ankstesniais metais tokį kiekį uogų tiesiog palikdavome ant krūmų – neverta būdavo net skinti pavienių. O šiemet surinkome kiekvieną uogą“, – neslepia pašnekovė.
Praėjusiais metais buvo priskinta daugiau kaip dvi tonos šilauogių. Šiemet derlius tesiekė vos apie 50 kilogramų.
„Parduoti neturime visiškai nieko. Patys tik šiek tiek jų paragavome ir truputį užsišaldėme žiemai, pavaišinome artimuosius. Tai ir visas šių metų derlius“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vos kelios saujos
J. Aganauskaitės-Žukaitės teigimu, didžiausią smūgį ūkiui sudavė rūstūs žiemos šalčiai.
Ūkis yra netoli Šeduvos – vietovėje, kur šią žiemą buvo fiksuotas rekordinis beveik 34 laipsnių speigas, išsilaikęs kone savaitę.
Nors šilauogės laikomos ganėtinai atspariomis šalčiui, tokios ekstremalios temperatūros ir joms buvo pražūtingos.
„Šilauogės iki maždaug dvidešimties laipsnių šalčio tikrai gali išgyventi. Tačiau kai temperatūra peržengia trisdešimties laipsnių ribą, situacija tampa visai kitokia. Jeigu krūmus būtų dengęs storas sniego sluoksnis, galbūt nuostoliai būtų buvę mažesni. Deja, mūsų šilauogynas jau brandus, septynerių metų, krūmai dideli, tad didžioji jų dalis liko neapsaugota ir nušalo“, – pasakoja augintoja.
Tiesa, pavasarį atrodė, kad žiema augalų nepalaužė – krūmai žaliavo, skleidė lapus. Tačiau netrukus paaiškėjo skaudi tiesa – didžioji dalis žiedinių pumpurų buvo žuvę.
Nuo šalčių nukentėjo ne tik šilauogės. Stipriai apšalo ir gervuogės – teko ūglius iki pat žemės nugenėti.
Kol kas šeima dar neskaičiavo patirtų nuostolių – tą ketina daryti pasibaigus ūkininkavimo sezonui.
Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, visuomenėje neretai pasigirsta priekaištų dėl lietuviškų uogų kainų, tačiau retas susimąsto, kiek yra rizikos ir kiek darbo tenka nudirbti.
Anot jos, vienas nesėkmingas sezonas gali nubraukti daugelio metų darbą, o kai kuriems ūkiams tokie nuostoliai gali tapti nepakeliami.
„Su vyru pasvarstome, kad jei šilauogės būtų vienintelis mūsų pragyvenimo šaltinis, turbūt tektų bankrutuoti. Tikėtina, kad bus ūkių, kurie šio smūgio neatlaikys. Jei žmogus gyvena vien iš uogų, šiemet uždarbio tikrai nebus. Nušalo ne tik šilauogės – nukentėjo ir trešnės, obelys, kiti sodai“, – sako ji.
Lankytojų šiemet nekvies
Panaši situacija ir Naujamiesčio seniūnijoje įsikūrusio ūkio „Paalkupio slėnis“ šilauogynuose.
Pasak vienos iš šio ūkio įkūrėjų Erikos Kurlenskienės, šiemet šilauogių sezono ūkyje kaip ir nėra – atšiauri žiema sunaikino apie 97 proc. šilauogių derliaus.
Šešerius metus augintas pusantro hektaro šilauogynas iki šiol kasmet džiugindavo vis gausesniu derliumi. Vasaromis čia rinkdavosi lankytojai, kurie galėdavo ne tik patys prisiskinti uogų, bet ir pasimėgauti poilsiu gamtoje.
„Šilauogių sezono šiemet nebus. Ant krūmų liko tik tai, kas buvo pačioje apačioje, po sniegu. Tos kelios uogos noksta labai lėtai. Lankytojų pasikviesti nebegalime, nes paprasčiausiai nėra ką skinti“, – apgailestauja augintoja.
Pasak jos, didžiausia problema – ne vien prarastas šių metų derlius.
Rekordiniai šalčiai smarkiai pažeidė ir pačius augalus. Dalis krūmų po žiemos taip stipriai nukentėjo, kad juos teko nupjauti iki pat žemės.
„Kai kurie krūmai buvo visiškai pajuodavę, tarsi nudeginti. Dabar po truputį leidžia naujus ūglius, tačiau tai dar nereiškia, kad kitais metais sulauksime derliaus. Šilauogėms reikia laiko – kol krūmai atsigauna, praeina ne vienas sezonas“, – sako E. Kurlenskienė.
Pasak pašnekovės, dažnai manoma, kad šilauoges auginti paprasta, tačiau iš tiesų šie augalai reikalauja nuolatinės priežiūros. Krūmus būtina reguliariai genėti, palaikyti tinkamą dirvos rūgštingumą, mulčiuoti, stebėti jų būklę ir saugoti nuo ligų.
„Šilauogių auginimas tikrai nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš šalies. Tai labai daug darbo reikalaujantis augalas. Tiesą sakant, pagal visą priežiūrą šios uogos tikrai nėra brangios“, – įsitikinusi ūkininkė.
Panevėžio kraštui kirto skaudžiausiai
Panevėžio pakraštyje įsikūrusio ūkio „Daumėnų uogos“ savininkas Edvinas Milinis šių metų derlių apibūdina vienu žodžiu – nėra.
Pasak augintojo, įprastai tonomis vertinamą derlių šiemet galima suskaičiuoti uogomis. Kasmet ūkyje užaugdavo apie tris tonas šilauogių, o šiemet ant krūmų kybo vos kelios uogos.
„Šiemet derliaus nėra – nulis. Ankstesniais metais vien sau žiemai užsišaldydavome apie 150 kilogramų. Šiemet neužteks net patiems pasimėgauti“, – apgailestauja E. Milinis.
Pasak jo, per daugelį ūkininkavimo metų tokių nuostolių dar nėra tekę patirti.
Labiausiai stebina, kad katastrofiškai nukentėjo būtent Panevėžio krašto šilauogių augintojai. Anot pašnekovo, kituose Lietuvos regionuose taip pat yra nuostolių, tačiau retas kuris neteko viso derliaus.
„Kalbėjausi su šilauogių augintoju iš kito Lietuvos krašto. Jo ūkyje komisija nustatė apie 60 procentų prarasto derliaus. O Panevėžio krašte nuostoliai tikriausiai siekia 99,8 ar net 99,9 procento. Tai net nepalyginami skaičiai“, – sako E. Milinis.
Peržengta ekstremali riba
Kodėl gamta taip negailestingai smogė būtent Panevėžio kraštui, vienareikšmio atsakymo nėra. Augintojai tik svarsto, kas nulėmė tokią situaciją.
„Vienas faktas akivaizdus – ši žiema buvo ekstremali. Jeigu nušalo penkiasdešimties metų medžiai, ką kalbėti apie šilauoges“, – sako E. Milinis.
Anot jo, nuo šios žiemos nukentėjo ir kiti mūsų klimatui mažiau prisitaikę augalai – abrikosmedžiai, kriaušės, trešnės.
Tačiau šalčiui atsparesnės rūšys, pavyzdžiui, miškiniai putinai, šiemet kaip tik džiugina ypač gausiu derliumi.
E. Milinis svarsto kreiptis dėl patirtų nuostolių kompensavimo, nors didelių vilčių nepuoselėja.
„Iš valstybės stebuklų nesitikiu, bet pabandyti verta. Vis dėlto labai norisi tikėti, kad tokia žiema buvo išimtis. Sakoma, jog žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia. Tikiuosi, kad ir mums daugiau tokių metų nebeteks išgyventi“, – viliasi ūkininkas.
