Šimtmečiais Lietuvoje nekitusios laidojimo tradicijos renkasi naują kryptį – vis dažniau mirusiojo kūnas atiduodamas ugniai.
Kolumbariumą stačiusios bendrovės „Šilo statyba“ direktorius V. Jasiūnas sako, kad šis statinys buvo rimtas išbandymas. U.Mikaliūno nuotr.
Atsirado prieš septynerius metus
Iš pradžių teko pasukti galvą, kur dėti urną su mirusio artimojo pelenais. Tuo metu ji, tarsi karstas su palaikais, dažniausiai būdavo laidojama kapinėse.
Likdavo supiltas žemių kauburėlis, reikėjo statyti paminklą, sodinti gėlių, prižiūrėti aplinką.
Prieš septynerius metus Lietuvoje įrengus pirmąjį kolumbariumą – urnų su mirusiųjų palaikais laikymo vietą – ši patirtis greitai pradėjo sklisti.
Panevėžys tapo ketvirtuoju iš didžiųjų šalies miestų, pasirūpinęs suteikti savo gyventojams galimybę mirusių artimųjų pelenus laikyti išvaizdžiame, tvirtame statinyje – kolumbariume.
Šiemet panevėžiečių paskutinio poilsio vietoje Šilaičių kapinėse buvo pastatytas pirmasis 424 amžinosios ramybės vietų kolumbariumas. Jame galės būti palaidota beveik 1700 išėjusiųjų.
Dabar dešimties mirusiųjų pelenai ramiai ilsisi Šilaičių pušų paunksnėje, tvirtose kolumbariumo nišose.
Gėlės žiedas ir žvakutė
Pro kapinių vartus įėjus iš karto galima pamatyti stūksančias naujojo kolumbariumo sienas. Tvarkingi takeliai, suoliukai, pirmąja žaluma besidengianti veja, jaunų pušelių sodinukai, pilkos ir juodos spalvos statinys – viskas, regis, tinka šiai ramybės ir susikaupimo vietai.
Šiemet panevėžiečių paskutinio poilsio vietoje Šilaičių kapinėse pastatytas pirmasis 424 amžinosios ramybės vietų kolumbariumas. Jame gales būti palaidota beveik 1700 išėjusiųjų.
Prie kolumbariumo stabtelėjusi panevėžietė Irena sakė jau antrą kartą atvažiavusi pasižiūrėti, kaip atrodo ši amžinojo poilsio vieta.
„Neįprasti mums tokie dalykai, anksčiau tik filmuose matydavome nišas su iškaltais mirusiųjų vardais ir prie jų padėtu gėlės žiedu. Dabar ir pati nusprendžiau pasakyti vaikams, kad atėjus laikui ir mane taip išlydėtų. Ir jiems mažiau rūpesčio bus. Ne Panevėžyje gyvena. Atvažiuos kada galėdami, žiedelį padės, žvakutę uždegs“, – svarsto kolumbariumą apžiūrėdama moteris.
Ponia Irena sako žinanti, kad už vietą nišoje, kurioje gali tilpti keturios urnos, teks sumokėti 1900 litų. Tačiau kiti trys laidojimai jau nieko nekainuos, be to, nei paminklu, nei apželdinimu neteks rūpintis. Nišos iš anksto rinktis negalima, ji suteikiama pagal eilę.
Skirtingai nei šeimos kapavietėse, kur galima kokius tik nori paminklus statyti, įvairius tekstus ant jų kalti, kolumbariume aiškiai nurodyta, kokio dydžio raidės turi būti ant nišos paminklinės lentelės. Be to, jos negalima puošti jokiais šventųjų paveikslais ar mirusiojo atvaizdu – paliktas nedidelis plotas gėlei ir žvakutei. Visos urnos su mirusiųjų pelenais sudėtos taip, kad niekas neišsiskirtų iš kitų. Išskirtinumo norintiesiems teks rinktis kapavietę, nors irgi reikia paisyti statybos reikalavimų.
Pirmasis etapas
Kolumbariumą stačiusios bendrovės „Šilo statyba“ direktorius Vytautas Jasiūnas pasakoja, kad šis statinys buvo rimtas išbandymas.
„Darbas nebuvo techniškai sudėtingas. Patyrę specialistai, konsultuojami architektų, palyginti nesunkiai susidorojo su užduotimi. Tačiau visiems buvo labai svarbus ir moralinis aspektas – juk objektas vis dėlto ypatingas, neįprastas, statomas žmonių susikaupimo vietoje. Čia visada bus tik liūdesys, išgyvenimai, skausmas, tad visiems buvo aišku, kad viskas turi būti daroma gerai apgalvojus ir svarbi kiekviena smulkmena“, – pasakoja V. Jasiūnas.
Kolumbariumas buvo statomas žiemą ir iš „Šilo statybos“ specialistų pareikalavo nemažai išmanymo ir žinių. U.Mikaliūno nuotr.
Šilaičių kapinių kolumbariumas buvo pirmas toks darbas bendrovės „Šilo statyba“ praktikoje, jis, kaip teigia direktorius, visiems tapo neįprasta, tačiau labai vertinga patirtimi.
Kadangi kolumariumą teko įrengti jau veikiančiose kapinėse, nebuvo įmanoma išvengti nepatogumų prieš tuos, kurie aplinkiniuose plotuose prižiūri artimųjų kapus.
„Atsiprašome visų žmonių, kurie buvo trikdomi triukšmo, sunkiosios technikos važinėjimo, purvinų takelių. Deja, tai buvo neišvengiama. Labai stengėmės sukelti kuo mažiau nepatogumų. Buvo susitarta su kapines prižiūrinčia bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“, kad praneštų apie numatytas laidotuves. Tuo metu triukšmingų darbų nevykdėme“, – sako „Šilo statybos“ direktorius.
Per pirmąjį etapą buvo pastatytos keturios sienelės su 424 keturvietėmis nišomis.
Per antrąjį numatyta pastatyti 511 keturviečių nišų kolumbariumą. Kada tai bus, kol kas nežinoma. Darbai bus pradėti, kai Savivaldybės taryba nuspręs skirti lėšų. Manoma, kad šiemet pastatytų nišų užteks ne vieneriems metams. O kada jos bus užpildytos, niekas negali spėlioti.
Sumontuota iš detalių
Kolumbariumas buvo statomas žiemą ir, kaip sako darbų vadovas Marius Šukys, pareikalavo nemažai išmanymo ir žinių. Oro sąlygos nebuvo idealios, o darbai tikrai specifiniai – juk tokio objekto bendrovės specialistams dar neteko montuoti.
Kolumbariumo atidaryme apsilankiusi miesto Savivaldybės administracijos direktorė K.Vareikienė liko patenkinta “Šilo statybos” specialistų darbu.
„Darbo iš pat pradžių, nuo pat derinimo, pamatų liejimo, ėmėmės labai atsakingai. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti viskas gana paprasta: stovi keturios sienos, ir koks čia gali būti sudėtingumas. Iš tikrųjų buvo labai svarbu nepadaryti nė menkiausios klaidos, juk statinį reikėjo montuoti iš modulių, derinti kiekvieną kampą, žiūrėti, kad plokštės tinkamai priglustų, kad lietaus vanduo gerai nubėgtų, kad sutaptų visos iš pirmo žvilgsnio net nereikšmingos detalės“, – aiškina darbų vadovas.
Prie kolumbariumo dirbo iš pradžių šešių, paskui dvylikos žmonių brigada.
Gruodžio mėnesį buvo sumontuoti pirmieji 13 modulių, sudarančių po nišą iš abiejų pusių, o vasario pabaigoje jau buvo baigti montuoti visi moduliai, sutvarkyta aplinka, darbas įvertintas ir priimtas.
Pirmasis Panevėžyje kolumbariumas atidarytas šių metų vasario 28 dieną.
„Visoje Lietuvoje keičiasi laidojimo tradicijos, Kėdainiuose atsiradus krematoriumui, paklausą įgyja ir kolumbariumai. Tikimės, kad mūsiškis iš dalies išspręs ir miesto kapinių plėtros problemą. Ateityje šio verslo galbūt imsis ir privatininkai – plės kolumbariumų paslaugas mieste“, – kolumbariumo atidarymo dieną sakė Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Verti pagyrimų
Kolumbariumą pagal Panevėžio miesto savivaldybės užsakymą ir bendrovės „Atkulos projektai“ parengtą projektą pastatė „Šilo statyba“.
Kolumbariumo aplinka nuolat prižiūrima.
Kolumbariumo projektavimo darbų vadovė – Laimutė Janulienė, darbus atliko architektai Vytautas Jacepčikas, projektavęs kolumbariumą, ir Agnė Peikštenienė, stebėjusi statybos eigą.
Kaip pasakoja už statybos priežiūrą atsakinga architektė A. Peikštenienė, kolumbariumo užsakovų miesto Savivaldybės užduotyje buvo nurodyta, ko jie pageidaujama, koks, jų nuomone, statinys turėtų būti.
Visą statybos eigą, atliekamus darbus mačiusi architektė teigia, kad kolumbariumas pastatytas idealiai, jis toks, koks ir turėjo būti.
„Šilaičiuose dirbusiai bendrovei nebuvo jokių priekaištų, vyrai verti pagyrimų, visi dirbo taip, kaip reikalavo šio objekto paskirtis ir sumanymas, – sako vilnietė architektė. – Prie tokio objekto dirbti teko pirmą kartą, tokie užsakymai labai reti.“
Ji svarsto, kad, ko gero, dar negreitai ateis toks laikas, kai kiekvieno miestelio, kaimo kapinėse stovės savi kolumbariumai. Ateities laidojimo tradicijos priklausys nuo žmonių pasirinkimo.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
