Panevėžio savivaldybė piktinasi, kad miestą žolėje skandina susigrąžintus žemės sklypus likimo valioje palikę šeimininkai.
Daugiau nei 529 ha Panevėžio žaliųjų plotų šienauja 14-a viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios Kauno įmonės šienpjovių. Dėl jų darbo pretenzijas reiškia ne tik gyventojai, bet jau ir miesto vadovai. U. Mikaliūno nuotr.
Ieško žemvaldžių
Delsiančiuosius paimti dalgį į rankas netrukus pasieks Savivaldybės raginimai nusišienauti žolėje skęstančias savo valdas.
Į apsileidėlių sąrašą pateko ir pavyzdį turinti rodyti Panevėžio vyskupijos kurija, žolę auginanti kadaise bažnyčios statybai iš Savivaldybės gautame, bet taip ir nenaudojamame sklype Kultūros ir poilsio parko pašonėje. Nešienaujamų sklypų savininkams planuojanti nekilnojamojo turto mokestį padidinti iki 4 proc. Savivaldybė pripažįsta nesanti patenkinta ir užsakymą miestą šienauti laimėjusiais rangovais Kauno įmone.
Kurijos sklypas – it užkeiktas
Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius Panevėžyje suskaičiavo daugiau nei 150 pamirštų nušienauti privačių sklypų, vien Klaipėdos g. abiejose pusėse tokių yra 15-iolika. Jų šeimininkams jau išsiųsti raginimai čiupti dalgį.
To nepadariusiesiems iki mėnesio pabaigos gresia finansinės sankcijos – iki maksimalios 4 proc. ribos padidintas nekilnojamojo turto mokestis. Skyriaus specialistės Rositos Baltutytės teigimu, praėjusiais metais iš 150-ies įspėjimų sulaukusių sklypų savininkų nubausti teko tik 14-iolika.
Savivaldybei teko ir dvasininkams priminti nusišienauti savo valdas Kultūros ir poilsio parko pašonėje šalia rūpintojėliais pažymėto tako. U. Mikaliūno nuotr.
Į Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistų akiratį pateko ir Panevėžio vyskupijos kurija. Dvasininkams teko priminti nusišienauti savo valdas Parko g. Kultūros ir poilsio parko pašonėje. Šalia rūpintojėliais pažymėto tako 1,44 ha žemės sklypą 2010-aisiais Savivaldybė Panevėžio vyskupijos kurijai išnuomojo panaudos būdu 99 metams.
Vyskupijos kurijos ekonomas Romualdas Zdanys stebisi, kad žolės pjovimą nebe pirmus metus persekioja keisti atsitiktinumai.
Praėjusiais metais miesto spaudoje už auginamą aukštą žolę sukritikuota kurija šįmet nusprendė apsidrausti nuo tokių gėdingų nemalonumų ir dėl sklypo šienavimo sudarė sutartį su ūkininku. Šis vyskupijos pievą prie parko turėjo nupjauti dar prieš porą savaičių, bet planus sumaišė sugedusi technika.
Ketvirtadienį ūkininkui pagaliau atvažiavus pjauti aukštos žolės, technika vėl sustreikavo ir sklypas liko nenupjautas.
„Nebausime žmogaus ir už sutarties nesilaikymą delspinigių netaikysime, bet ta istorija dėl nepjautos žolės mums kaip tyčia kasmet kartojasi“, – kraipo galvą R. Zdanys.
Pajėgos mažos
Savivaldybės žinioje esančius per 529 ha Panevėžio žaliuosius plotus šienauja 14-ika viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios Kauno įmonės „Irgita“ šienpjovių. Jų darbą kontroliuojanti Miesto ūkio skyriaus specialistė Irena Krivickienė sutinka, kad tokios pajėgos – gerokai per menkos vienu metu visą miestą išvaduoti iš žolių. Pasak specialistės, samdyti didesnį būrį šienpjovių – ne Savivaldybės kišenei. Šiais metais žolei pjauti miesto biudžete numatyta 115 tūkst. Eur – tiek pat, kiek ir pastaruosius porą metų.
„Per kartą visam miestui nušienauti reikėtų penkiasdešimties žmonių. Net jei tam būtų pinigų, kažin ar rastume įmonę su tokiais pajėgumais“, – „Sekundei“ teigė I. Krivickienė.
Anot jos, pirmiausia skubama šienauti labiausiai matomas vietas – centrą, įvažiavimus į miestą, teritorijas prie strateginių gatvių, jų žaliąsias juostas.
Praėjusiais metais, anot I. Krivickienės, nupjauta 718 ha – kai kur tie patys sklypai pjauti po kelis kartus.
Nespėja suktis
Savivaldybė žada šįmet žaliuosius plotus per sezoną nupjauti bent po tris kartus. Jau dabar mieste kai kurios vietos pjautos po du ar net keturis kartus.
Antrą kartą pjaunama Senvagė, šią savaitę pradėtas šienauti Kultūros ir poilsio parkas, kitą savaitę žoliapjoves planuojama siųsti į Skaistakalnio parką. Tarp daugiabučių namų nupjauta dar tik dalis Savivaldybės tvarkomų teritorijų.
Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius Panevėžyje suskaičiavo daugiau nei 150 pamirštų nušienauti privačių sklypų. Iki mėnesio pabaigos dalgio nepaėmusiems jų savininkams gresia padidintas 4 proc. nekilnojamojo turto mokestis. U. Mikaliūno nuotr.
Pasak I. Krivickienės, po kartą jau nupjauti visi mažieji parkeliai: Taikos g. pušynėlis, Jaunimo sodas, Sietyno g. skveras ir kiti. Specialistė guodžiasi, kad dėl labai sparčiai augančios žolės šienavimo pradžia sunki – nupjauti plotai vėl atrodo taip pat, kaip dar nesulaukę šienpjovių.
Panevėžiečiai jų darbą dažniau keikia nei giria. I. Krivickienė neslepia, jog pretenzijų dėl netvarkingai nupjautos žolės – apstu.
„Žmonės dažniausiai piktinasi traktoriumi nupjautoje teritorijoje paliktais kuokštais aplink medžius. Iš karto atrodo netvarkingai, bet po dienos pasiunčiami darbo užbaigti pjovėjai su trimeriais. Jie aiškina, kad palaukti reikia, kol traktoriaus nuvažinėta žolė atsistos“, – sako I. Krivickienė.
Vis dėlto Miesto ūkio skyriaus specialistė pripažįsta, kad šienpjovių darbui pretenzijų turi ir užsakovė Savivaldybė.
Ultimatumas šienpjoviams
„Vertinu neigiamai“, – apie „Irgitos“ darbą rėžė ūkio klausimus kuruojantis vicemeras Ramūnas Vyžintas.
Anot jo, kitą savaitę įmonės vadovai kviečiami į pokalbį. Nepasitenkinimas kilo, anot R. Vyžinto, kai „Irgitos“ darbininkas techniškai netvarkingu traktoriumi – žoliapjove pasivažinėjo Savitiškio ir Parko gatvių žaliuosiuose plotuose. Po tokio šienavimo liko rėžiai nenupjautos žolės kuokštų. Pasak vicemero, šienpjovių darbas buvo sukritikuotas ir kitose vietose. Įmonė įspėta, kol nesutvarkys palikto broko, tol jai nebus apmokėtos sąskaitos už tokį darbą.
„Su rangovų vadovais šnekėsimės, ką daryti. Ieškome racionalumo grūdo. Galime idealiai miestą nušienauti, bet ką darysime po poros mėnesių, kai pinigų neliks? Atėjus naujai daugumai net žolė ir ta stengiasi vešliau augti“, – juokavo R. Vyžintas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
